POLA suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam POLA kortelę, gauti nemokamas teisines ir psichologines konsultacijas.

Prieš pildydami konsultacijos anketą, perskaitykite taisykles.

 

Skelbiamos konsultacijos (atnaujinama kas savaitę):

Teisinės konsultacijos

1. 2018 m. vasario 28 d.  Ar onkologiniai pacientai, kuriems nustatytas slaugos poreikis, turi teisę gauti papildomas išmokas?  

Taip, turi. Asmenims, kuriems  nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skiriama ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis yra 280 EUR. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio. Šiuo metu teisės aktais nustatytas tikslinių kompensacijų bazės dydis yra 112 EUR.

2. 2018 m. vasario 28 d.  Ar susirgęs onkologine liga galiu gauti specialią pensiją arba vienkartinę socialinę išmoką?

Taip, galite. Dėl onkologinės ligos sukeltų padarinių galite gauti netekto darbingumo pensiją iš SODROS arba šalpos neįgalumo pensiją iš Jūsų savivaldybės socialinio paramos skyriaus. Abiem atvejais visų pirma turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – NDNT) ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT vertins ir nustatys Jūsų neįgalumo ar darbingumo lygį.
NDNT Jus pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu (daugiau nei 45 % netekto darbingumo) ir Jums turint minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti, SODRA Jums turi skirti netekto darbingumo pensiją (vidutinis pensijos dydis – 167 Eur). Jeigu neturite reikiamo stažo, galite kreiptis į Jūsų savivaldybės socialinės paramos skyrių, kur Jums galės būti skirta mažesnio dydžio šalpos neįgalumo pensija atsižvelgiant į Jūsų nedarbingumo procentą, tačiau jis negali būti mažesnis nei 60 %.
Jeigu Jums nustatytas tam tikras neįgalumo lygis (lengvas, vidutinis arba sunkus) taip pat turėtumėte kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių, kur Jums galės būti skirta šalpos neįgalumo pensija atsižvelgiant į Jūsų neįgalumo lygį (nuo 112 iki 224 Eur).
Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., galite kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.

 

3. 2018 m. vasario 28 d. Ar onkologiniai pacientai, kuriems nustatytas slaugos poreikis, turi teisę gauti papildomų išmokų? 

Taip, turi. Asmenims, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skiriama ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis yra 280 EUR. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio. Šiuo metu teisės aktais nustatytas tikslinių kompensacijų bazės dydis yra 112 EUR.

 

4. 2018 m. vasario 28 d. Ar susirgęs onkologine liga galiu gauti specialią pensiją arba vienkartinę socialinę išmoką?

Taip, galite. Dėl onkologinės ligos sukeltų padarinių galite gauti netekto darbingumo pensiją iš SODROS arba šalpos neįgalumo pensiją iš Jūsų savivaldybės socialinio paramos skyriaus. Abiem atvejais visų pirma turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ( toliau – NDNT) ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT vertins ir nustatys Jūsų neįgalumo ar darbingumo lygį.
NDNT Jus pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu (daugiau nei 45 % netekto darbingumo) ir Jums turint minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti, SODRA Jums turi skirti netekto darbingumo pensiją (vidutinis pensijos dydis – 167 Eur). Jeigu neturite reikiamo stažo, galite kreiptis į Jūsų savivaldybės socialinės paramos skyrių, kur Jums galės būti skirta mažesnio dydžio šalpos neįgalumo pensija atsižvelgiant į  Jūsų nedarbingumo procentą, tačiau jis negali būti mažesnis nei 60 %.
Jeigu Jums nustatytas tam tikras neįgalumo lygis (lengvas, vidutinis arba sunkus) taip pat turėtumėte kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių, kur Jums galės būti skirta šalpos neįgalumo pensija atsižvelgiant į Jūsų neįgalumo lygį (nuo 112 iki 224 Eur).
Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., galite kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.

 

5. 2018 m. vasario 28 d. Kokie reikalavimai taikomi norint gauti socialinę nedarbo išmoką? Kokie veiksmai turi būti atliekami, kad būtų suteikta socialinė nedarbo išmoka?

Tam, kad būtų paskirta socialinė nedarbo išmoka, reikia būti užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje (toliau – TDB), turėti suteiktą bedarbio statusą ir nebūti gavusiam tinkamo darbo pasiūlymo (tai toks darbas, kuris atitinka asmens turimą kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, sveikatos būklę ir kt.) ar aktyvių darbo rinkos politikos priemonių iš TDB (parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ar parama darbo vietoms steigti). Bedarbio statusą gali įgyti asmuo, kuris yra darbingo amžiaus, t. y. nuo 16 m. iki senatvės pensijos amžiaus, yra nedirbantis, nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, taip pat asmuo nėra pripažintas nedarbingu. Pažymėtina, kad socialinei nedarbo išmokai gauti reikia turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. TBD gavusi užpildytą prašymą socialinei nedarbo išmokai suteikti persiunčia jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA), kuri per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką ir jos dydžiui  nustatyti, gavimo dienos priima sprendimą dėl išmokos skyrimo. Socialinė nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius – skiriama suma susideda iš pastovios (šiuo metu 114 Eur) ir kintamosios dalies, kuri apskaičiuojama individualiai remiantis Jūsų turimu darbo stažu.

 

6. 2018 m. vasario 28 d. Ar gali savivaldybės socialinės rūpybos skyrius atsisakyti suteikti socialinę išmoką, motyvuodama tuo, kad nėra vaistų pirkimo kvitų?

Taip, gali. Įstatymai numato atvejus, kai asmuo turi teisę į vienkartinę socialinę paramą. Tuo tarpu savivaldybių tarybų kompetencija – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo tvarką. Nustatyta procedūra nepaneigia asmens teisės gauti vienkartinę pašalpą. Taigi, priklausomai nuo savivaldybės, vienkartinės pašalpos gavimo procedūra gali skirtis. Reikalavimas pateikti pirkimo kvitus yra susijęs su šios paramos funkcija – kompensuoti patirtus nuostolius perkant vaistus.

 

7. 2018 m. vasario 28 d. Ar asmenys, kurie yra pasirinkę gauti senatvės, o ne netekto darbingumo pensiją, turi teisę į neįgaliesiems taikomas lengvatas (transportui, neįgaliojo ženklui ir kt.)?

Taip, asmenys, kurie pasirinko gauti senatvės pensiją, bet jiems yra nustatytas nedarbingumo ar neįgalumo lygis, turi teisę gauti neįgaliojo pažymėjimą. Pateikę šį pažymėjimą asmenys turi teisę naudotis visomis ar dalimi valstybės garantuojamų lengvatų, t. y. vaistams, gydymui, vykimui per pasienio kontrolės punktus be eilės, transportui, žemės mokesčiui, teisinei pagalbai, valstybės rinkliavoms, atostogoms ir užimtumui, gyvenamajam būstui bei galimybe naudotis ženklu „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Teisė gauti šias lengvatas bei lengvatų teikimo apimtis priklauso nuo konkrečiu atveju asmeniui nustatyto nedarbingumo lygio.

 

8. 2018 m. vasario 28 d. Ar gyvenamajame name įsikūrus medicinos įstaigai, naudojančiai rentgenodiagnostikos aparatus, reikėtų sunerimti dėl padidėjusio jonizuojančiosios spinduliuotės lygio?

Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (rentgenodiagnostikos aparatais ir kt.) yra licencijuojama, rentgenodiagnostikos aparatus montuoti ir naudoti galima tik gavus Radiacinės saugos centro leidimą (licenciją). Odontologijos ar kitos medicinos klinikos savininkai, prieš gaudami licenciją, privalo įrodyti, kad, versdamiesi veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (pavyzdžiui, dantų rentgeno aparatu), užtikrins gyventojų bei aplinkos radiacinę saugą ir vykdoma veikla nekels pavojaus gyventojų sveikatai ir aplinkai. Pirmiausia pagal teisės aktus, reglamentuojančius radiacinę saugą, yra parengiamas patalpų projektas, jis yra vertinamas ir tvirtinamas. Pagal šį projektą įrengus patalpas, jos yra papildomai tikrinamos – atliekami dozimetriniai matavimai, siekiant įsitikinti, kad sienų, langų, lubų ir kitų apsaugomųjų elementų pakanka jose būsiantiems žmonėms apsaugoti nuo pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Bet kuriuo atveju, kol patalpos nebus tinkamai įrengtos, leidimas naudoti rentgenodiagnostikos aparatą nebus išduotas. Radiacinės saugos centras taip pat atlieka planinius ir neplaninius įstaigų patikrinimus, kurių tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektai taiko visas priemones, apsaugančios žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Jeigu turite informacijos ar kyla pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams, reglamentuojantiems radiacinę saugą ir šaltinių fizinę saugą, ar neatitikti jų reikalavimų, galite kreiptis į Radiacinės saugos centrą su prašymu įvertinti neplaninio patikrinimo būtinybę.

 

9. 2018 m. vasario 28 d. Ar pensinio amžiaus žmogui atlikus onkologinę operaciją ir praėjus keleriems metams, kai gydymas netaikomas priklausytų medicininė reabilitacija ar sanatorinis gydymas?

 Taip, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu, ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija (skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis). Siuntimas gydytis stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, kai nėra pirmiau nurodytų indikacijų, nėra numatytas. Vis dėlto, paciento pageidavimu, numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, tačiau apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam pacientui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apdraustieji sveikatos draudimu asmenys reabilitacijai dėl tos pačios ligos pagal indikacijas gali būti siunčiami tik vienam kursui per vienus kalendorinius metus, o tokio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF lėšų.

 

10. 2018 m. vasario 29 d.  Ar galima pratęsti nedarbingumo pažymėjimą, jeigu yra tęsiamas gydymas biologine terapija? 

Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį, tačiau ne ilgesniam nei 122 dienų (nepertraukiamam) arba 153 dienų (per metus) terminui. Gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenį ir aprašo medicinos dokumentuose jo nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą. Todėl, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, iki asmens laikinojo nedarbingumo terminų, parengia dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui nustatyti.

 

11. 2018 m. vasario 28 d. Esu neįgalusis, išdirbęs įmonėje daugiau nei 10 metų. Neseniai darbdavys mane įspėjo apie atleidimą iš darbo nurodęs, kad darbo sutartis bus nutraukta po mėnesio, kadangi mano atliekama darbo funkcija tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų. Ar teisėtai elgiasi darbdavys?

Darbo organizavimo pakeitimai, t. y. reorganizacija ar kiti struktūriniai pertvarkymai, gali būti laikomi pakankamomis priežastimis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, neatsižvelgiant į tai ar turi darbuotojas neįgaliojo statusą, ar ne. Nutraukiant darbo santykius šiuo pagrindu, įspėjimo terminai neįgaliesiems darbuotojams trigubinami, t. y. jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus, įspėjimo terminas yra 3 mėn., o jei trumpiau – 1,5 mėn. Taigi, apie darbo sutarties nutraukimą Jūs turėjote būti įspėtas ne prieš vieną mėnesį, o prieš tris. Nutraukiant darbo sutartį, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju ir sumokėti jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jūsų atveju, turi būti išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka iš darbdavio bei išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka iš SODROS. Pabrėžtina, kad neįgaliesiems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Todėl kompensacija šiai kategorijai darbuotojų, turi būti atitinkamai didesnė.

 

12. 2018 m. vasario 29. Kiek laiko darbdavys negali atleisti iš darbo, jeigu slaugau vaiką iki 18 metų sergantį onkologine liga? Vaiką tenka slaugyti ambulatoriškai, stacionare, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Koks yra maksimalus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikotarpis?

Darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties, dėl to, jog asmuo yra nedarbingas dėl artimo giminaičio slaugymo. Laikotarpis, kuriam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, priklauso nuo vaiko amžiaus, slaugymo vietos ir ligos. Jūsų nurodytu atveju, slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas 364 kalendorinėms dienoms, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Pasibaigus šiam terminui, toliau elektroninis pažymėjimas dėl to paties vaiko, sergančio ypač sunkia liga, slaugymo, išduodamas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Sunkių ir ypač sunkių ligų sąrašą galima rasti čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e4804db0e7da11e7acd7ea182930b17f

 

13. 2018 m. kovo 3 d. Kaip galima gauti kompensuojamą biologinę terapiją sergant didelio piktybiškumo greitai plintančiu III stadijos kiaušidžių vėžiu? Atliktos dvi operacijos, po antrosios laikytis suplanuoto chemoterapijos procedūrų grafiko tapo neįmanoma, nes  kraujo rodikliai nepasiekia nustatytos normos. Biologinė terapija padėtų pasiekti remisiją.

Pirmasis scenarijus – gauti vaisto kompensavimą pacientui kreipiantis į Sveikatos apsaugos ministerijos labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam asmeniui gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
1. per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau kaip 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
2. vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas, arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
3. pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone, konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
4. gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Išsamiau skaitykite: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/retu-ligu-ir-bukliu-gydymas
Antrasis scenarijus – dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos bendrovė privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Plačiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/
Trečiasis scenarijus – nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „Vilties” programose. Jos skirtos retoms arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis sergantiems pacientams, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai tenkinamos visos 4 sąlygos:
1. vaistą gaminanti farmacijos bendrovė sutinka pacientą įtraukti į įgyvendinamą “Vilties” programą (taip pat vadinama „Compassionateuse” programa);
2. pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
3. gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas, ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
4. pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Kokios rizikos pacientui dalyvaujant „Vilties” programoje? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti.
Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka  jį skiriančiam gydytojui.
Ketvirtasis scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose. Aktualus teisės aktas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

 

14. 2018 m. vasario 29 d. Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikinamas jei:
1.nedarbingumo pažymėjime buvo pastebėti neteisingi duomenys ;

2. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas klaidingai;
3. asmuo prašo leisti grįžti į darbą anksčiau, nei nurodyta jam išduotame nedarbingumo pažymėjime.
Panaikinti nedarbingumo pažymėjimą gydytojas gali tik tol, kol pagal šį nedarbingumo pažymėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje nepriimtas sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo. Vis dėlto prireikus, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) gali įvertinti Jūsų sveiktos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau, nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame nedarbingumo pažymėjime. Tokiu atveju GKK pirmininkas tokį pažymėjimą panaikina Elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistemoje ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą, kurio galiojimo data yra iki GKK komisijos posėdžio dienos imtinai.

 

15. 2018 m. vasario 29 d. Vaiko priežiūros atostogų metu susirgau onkologine liga. Darbdavys pareiškė, kad į darbovietę nebegrįšiu. Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją vaiko priežiūros atostogų metu? Kokiu būdu jis tai gali padaryti?

Nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia, tačiau įstatymas nedraudžia darbuotojui išeiti iš darbo savo iniciatyva. Taigi darbdavys atleisti darbuotoją galėtų tik šiam grįžus iš vaiko priežiūros atostogų ir įspėjęs apie atleidimą. Įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas – vienas mėnuo (jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, – 2 savaitės). Terminai trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų.

 

16. 2018 m. vasario 29 d. Ar darbdavys gali atleisti iš darbo jei darbuotojui sunku atlikti darbo funkcijas dėl kompiuterinio raštingumo stokos? Kokia tvarka jis tai gali padaryti? Kas, darbdavys ar darbuotojas, turi apmokėti išlaidas, skirtas darbuotojo gebėjimams prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų gerinti?

Darbdavys galėtų atleisti darbuotoją iš darbo, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis  ne trumpesnį negu 2 mėnesių laikotarpį, ir šio plano vykdymo rezultatai buvo nepatenkinami. Taigi, jeigu esminė problema yra kompiuterinis raštingumas, darbdavys turėtų Jus siųsti į kursus, kuriuos išėjus galėtų būti vertinama pažanga. Darbdavys, atsiradus aplinkybėms,kai reikia darbuotojo kvalifikacijos kėlimo ir profesinio prisitaikymo, privalo užtikrinti darbuotojams sąlygas ir suteikti priemones pasiekti tobulėjimą rodančių rezultatų, leidžiančių kokybiškai atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas. Išlaidas už darbuotojo kvalifikacijos kėlimą ir profesinį prisitaikymą turi padengti darbdavys. Tai gali būti darbuotojų siuntimas mokytis į specialius kursus, rengiami mokymai darbo vietoje ir pan. Jeigu darbdavys nevykdo šios pareigos, darbuotojas per tris mėnesius gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Jeigu, laikantis rezultatų gerinimo plano, darbdaviui rezultatai atrodo nepatenkinami, darbuotojas apie atleidimą iš darbo privalo būti įspėtas prieš  vieną mėnesį, arba prieš 2 savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus. Terminas dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 5 metai ir trigubinamas darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

 

17. 2018 m. kovo 2 d. Kaip galima gauti kompensuojamą biologinę terapiją sergant aukšto piktybiškumo greitai plintančiu III stadijos kiaušidžių vėžiu? Atliktos dvi operacijos, po antrosios laikytis suplanuoto chemoterapijos procedūrų grafiko tapo neįmanoma, nes neatsistato kraujo rodikliai. Biologinė terapija padėtų pasiekti remisiją. 

Pirmas scenarijus. Gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
2. Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Detaliau skaitykite: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/retu-ligu-ir-bukliu-gydymas
Antras scenarijus – dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Plačiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/

Trečias scenarijus. Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
1. Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Kokios rizikos pacientui dalyvaujant „vilties programoje””? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti.
Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Ketvirtas scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose. Aktualus teisės aktas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

 

18. 2018 m. kovo 2 d. Ar po operacijos man priklauso reabilitacinis gydymas, kurio kainą padengtų ligonių kasos?

Nebūtinai. Visų pirma turėtumėte kreiptis į Jus gydantį gydytoją (arba savo šeimos gydytoją), kuris vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašu, dėl medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio, kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju spręs atsižvelgdamas į Jūsų biosocialinių funkcijų sutrikimus. Jus gydantis gydytojas (arba Jūsų šeimos gydytojas) turėtų Jus siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo išvada, skirti reabilitacinį gydymą arba jo neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apdraustieji sveikatos draudimu asmenys į reabilitaciją dėl tos pačios ligos pagal indikacijas gali būti siunčiami tik vienam kursui per vienus kalendorinius metus, o tokio gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

 

19. 2018 m. kovo 2 d. Susirgus onkologine liga, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba man nustatė 40 proc. darbingumo lygį. Ar privalau pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą apie darbingumo lygį darbdaviui? Ar darbdavys turės teisę mane atleisti iš darbo dėl onkologinės ligos ir prarasto darbingumo lygio?

Tam, kad darbdavys galėtų užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, įstatymai numato pareigą darbuotojui pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą ir taip informuoti darbdavį apie prarastą darbingumo lygį. Įstatymai nenumato teisės darbdaviui atleisti darbuotoją dėl ligos. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, jeigu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą darbuotojas nebegali eiti atitinkamų pareigų ar dirbti atitinkamo darbo, jam turi būti pasiūlytas kitas darbas ar pareigos. Jei darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje laisvas ir jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba tokių pareigų ar darbo darbovietėje nėra, darbo sutartis turi būti nutraukta.

 

20. 2018 m. kovo 3 d. Ar gali tėvai, slaugantys  leukemija sergantį vaiką  ir nesant duomenų apie remisiją, gauti 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimą (vaikas slaugomas namuose)? Ar priklauso kokia nors išmoka?

Taip, gali. Motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui 364 kalendorinių dienų elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas vaiką gydančio gydytojo sprendimu, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis. Leukemija, kai nėra duomenų apie remisiją, yra įrašyta į ypač sunkių ligų sąrašą. Pasibaigus šiam terminui, toliau elektroninis pažymėjimas dėl to paties vaiko, sergančio ypač sunkia liga, slaugymo, išduodamas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Svarbu, kad slaugant vaiką ambulatoriškai, elektroninis pažymėjimas gali būti kiekvieną kartą išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas gauti ligos socialinio draudimo išmoką nedarbingumo laikotarpiu, kuri mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – SODRA) lėšų ir yra lygi 85 procentams išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Norint gauti išmoką reikia pateikti prašymą SODRAI internetu arba nuvykus į jos teritorinį skyrių.

 

21. 2018 m. kovo 3 d. Sergu melanoma. Šiuo metu taikomas kompensuojamas gydymas nepadeda. Vaistas, stabdantis ligos progresavimą, yra kitose ES valstybėse, tačiau Lietuvoje gydymas pažangesniu vaistu nekompensuojamas. Kokios galimybės gauti kompensuojamą gydymą?

Pirmas scenarijus. Gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

1. Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
2. Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Detaliau skaitykite: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/retu-ligu-ir-bukliu-gydymas
Antras scenarijus – dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Plačiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/
Trečias scenarijus. Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
1. Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Kokios rizikos pacientui dalyvaujant „vilties programoje””? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti.
Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Ketvirtas scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.  Aktualus teisės aktas: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

 

22. 2018 m. kovo 4 d.  2016 m. rugsėjį buvo diagnozuotas 4 stadijos kiaušidžių vėžys. Šiuo metu sėkmingai pasiekta remisija.  Į rezervinį sąrašą yra įrašytas vaistas “Lynparza” tinkantis šiam atvejui, nes jis skiriamas sergančioms kiaušidžių vėžiu ir turinčioms mutavusį BRCA geną moterims. Kaip galėčiau gauti šio vaisto kompensavimą iš Valstybinės ligonių kasos?

Dėl vaisto kompensavimo  pacientas turi kreiptis  į Sveikatos apsaugos ministerijos Labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam asmeniui gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

1. per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau  kaip 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
2. vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
3. pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone, konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
4. gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Išsamiau skaitykite: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/retu-ligu-ir-bukliu-gydymas

 

23. 2018 m. kovo 5 d. Esu pensinio amžiaus neįgalusis. Po prostatos operacijos tenka dėvėti sauskelnes. Šiuo metu gaunu tik pensiją. Noriu sužinoti, ar man priklauso kokia nors finansinė pagalba?

Jums priklausytų tiek kompensacija už medicinos pagalbos priemones (sauskelnes), tiek slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, jeigu būtų nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Dėl specialiųjų poreikių lygio kreipkitės į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Asmenims, kuriems yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, valstybė kompensuoja 30 vnt. sauskelnių per mėnesį. Kadangi esate asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, Jums valstybė kompensuoja 100 proc. bazinės medicinos pagalbos priemonių kainos. Dėl sauskelnių kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Kompensacijos dydis – 280 Eurų. Dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos reikėtų kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrių.

 

24. 2018 m. kovo 5 d. Man yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis su nuolatine priežiūra (pagalba). Esu prižiūrimas giminaičio. Ar jis gali naudotis prie mano gyvenamojo namo esančia stovėjimo vieta, kuri yra skirta neįgaliesiems?

Neįgaliesiems skirta stovėjimo vieta, pažymėta ženklu Neįgalusis nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Kelių eismo taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Tiek šį skiriamąjį ženklą, tiek neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę gali naudoti ir Jūsų giminaitis, neturintis judėjimo negalios, jei jis važiuoja kartu su Jumis arba atvažiuoja Jūsų pasiimti, arba parveža Jus namo. Vis dėlto užimti neįgaliesiems skirtos stovėjimo vietos ilgesniam laikotarpiui, kai tai daroma ne dėl judėjimo negalią turinčio asmens poreikių tenkinimo, negalima.

 

25. 2018 m. kovo 7 d. Artimas giminaitis serga sunkia onkologine liga, galimai greitai jo neteksime. Ar po jo mirties priėmęs palikimą perimčiau ir jo skolinius įsipareigojimus(prievoles)? Ar po nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pasirašymo dovanotojas gali persigalvoti?

Taip, įsiskolinimai, paskolos, išperkamoji nuoma (lizingas) ir kitos ne asmeninio pobūdžio prievolės po palikėjo mirties kartu su visu likusiu turtu pereina jį priėmusiam įpėdiniui (-iams), kuris už juos atsakys visu savo turtu, nebent palikimas būtų priimtas pagal turto apyrašą (tokiu atveju už prievoles būtų atsakoma tik pagal paveldėtą turtą ). Dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą turėtumėte kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris Jums išduos vykdomąjį pavedimą. Su šiuo pavedimu per 2 savaites turėsite kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantį antstolį, kuris ir sudarys turto apyrašą. Jeigu dovanojimo sutartis buvo įvykdyta, t. y. apdovanotasis priėmė dovaną ir sutartyje nebuvo numatyta jokių papildomų išlygų, dovanotojas persigalvoti ir susigrąžinti turto nebegali. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis privalo būti notarinės formos, o pasekmes tretiesiems asmenims sutartis sukelia tik po jos įregistravimo viešajame registre.

 

26. 2018 m. kovo 26 d.  Esu pripažinta iš dalies darbinga metų laikotarpiui, kuris baigiasi už poros savaičių. Gaunu netekto darbingumo pensiją ir 5 mėnesius ligos išmoką. Pakartotinai nedarbingumo lygio nenustatysiu, ar man toliau bus mokama ligos išmokama, jeigu  gydytojas pratęs nedarbingumo pažymėjimą?

Netekto darbingumo pensijos mokėjimas bus nutrauktas pasibaigus jos skyrimo terminui, kuris nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendime, todėl nuo to momento nebetaikomas įstatymuose nustatytas apribojimas mokėti netekto darbingumo pensiją kartu su ligos išmoka tik 90 kalendorinių dienų per metus. Iš naujo nevertinant nedarbingumo lygio, SODRA ligos išmoką mokės tiek laiko, kiek galios ar bus pratęstas gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pažymėtina, kad, jeigu asmuo ilgą laiką (122 kalendorines dienas, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 153 kalendorines dienas, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių) turi nedarbingumo pažymėjimą ir gydytojo sprendimu jis nesiunčiamas pakartotinai nustatyti darbingumo lygio, asmens sveikatos būklę vertina ir nedarbingumo pratęsimo klausimą sprendžia sveikatos priežiūros įstaigoje esanti gydytojų konsultacinė komisija.

 

27. 2018 m. kovo 26 d. Kur turėčiau kreiptis dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo?

Pacientas, manantis, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą su pareiškimu (prašymu), kuriame turi būti išdėstyti žalos atlyginimo reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigai. Įstaiga sprendimą priima per 20 darbo dienų. Tuo atveju, jei vadovas nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais ir atsisako atlyginti žalą, sprendimas gali būti skundžiamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisija sprendimą priima per 2 – 4 mėnesius. Toks sprendimas šalims privalomas. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas bendros kompetencijos teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys sprendimą gali skųsti – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

 

28. 2018 m. kovo 29 d. 2017 m. rugpjūtį man buvo diagnozuota onkologinė liga ir po operacijos nustatytas neįgalumas. Sugrįžau į darbą, tačiau darbdavys ketina pakeisti darbo sąlygas į, mano nuomone, sunkesnes. Ar jis turi tokią teisę? Kiek kasmetinių atostogų dienų priklauso neįgaliesiems?

Pakeisti darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo atsisakymas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį be darbuotojo kaltės, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Tokiu atveju darbuotojui išmokama 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

 

29. 2018 m. balandžio 3 d. Pas darbdavį įsidarbinau pagal terminuotą darbo sutartį. Nespėjus sueiti darbo sutarties terminui, susirgau onkologine liga, nedarbingumas tęsiasi beveik metus ir greičiausiai nebus nutrauktas iki mano darbo sutarties termino pasibaigimo. Kas atsitiks su mano sutartimi? Kokios išmokos man priklausys sutarties nutraukimo atveju?

Įprastai darbuotojui jo darbo sutarties pasibaigimo dieną esant laikinai nedarbingam arba išėjus atostogų, jo darbo sutarties pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Tačiau pagal naująjį Darbo kodeksą šiai taisyklei taikomos kelios išimtys, kurių viena – darbuotojo terminuotos darbo sutarties termino suėjimas. Tokiu atveju net ir darbuotojui esant laikinai nedarbingam darbdavys raštu konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą, nedelsdamas perduoda jį darbuotojui ir toks sprendimas užbaigia darbo sutartį nuo jame nurodytos datos. Vis dėlto, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną, suėjus terminui darbo sutartis tampa neterminuota ir gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais.

Jeigu terminuota darbo sutartis truko ilgiau kaip 2 metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat visais atvejais išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, į kurių skaičiavimą įtraukiamos ir darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo.

 

30. 2018 balandžio 3 d. Ar darbdavys gali reikalauti dirbti daugiau, nei priklauso (pvz. ,dirbti papildomai už kitą atostogaujantį darbuotoją)? Ar darbdavys turės išmokėti išeitines išmokas, jeigu paprašysiu atleisti mane iš darbo? Prieš kiek laiko iki darbo sutarties nutraukimo turėčiau įspėti darbdavį?

Darbo sąlygos, tarp jų ir darbo laiko režimas, keičiamos esant rašytiniam darbuotojo sutikimui. Darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo ir įspėjus apie darbo sutarties nutraukimą, darbdavys neturi pareigos mokėti išeitinių išmokų, kadangi darbo santykiai pasibaigia darbuotojo, o ne darbdavio iniciatyva. Tokiu atveju neturėtų reikšmės darbuotojo darbo stažas, kadangi darbuotojui nepriklausytų ilgalaikio darbo išmokos. Įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą reikia prieš 20 dienų.

 

31. 2018 m. balandžio 3 d. Susirgau vėžiu dėl to, kad man laiku nenustatė pankreatito. Kur galiu kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Pacientas, manantis, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą su pareiškimu (prašymu), kuriame turi būti išdėstyti žalos atlyginimo reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigai. Įstaiga sprendimą priima per 20 darbo dienų. Tuo atveju, jei vadovas nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais ir atsisako atlyginti žalą, sprendimas gali būti skundžiamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisija sprendimą priima per 2 – 4 mėnesius. Toks sprendimas šalims privalomas. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas bendros kompetencijos teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys sprendimą gali skųsti – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio bylose ieškovui (pacientui) teisme reikės įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas tam, kad prisiteistų žalos atlyginimą – neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

 

32. 2018 balandžio 4 d. Buvo diagnozuotas onkologinis krūties susirgimas, taikytas chemoterapinis, radioterapinis gydymas ir atlikta operacija. Jau beveik metai, kai gydymas nebetęsiamas. Ar man priklauso sanatorinis gydymas, apmokamas iš ligonių kasų?  

Medicininė reabilitacija galėtų būti skiriama įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taikyto gydymo. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į savo  šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija (skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis). Siuntimas gydytis stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, kai nėra pirmiau nurodytų indikacijų, nėra numatytas. Vis dėlto, paciento pageidavimu, numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, tačiau apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam pacientui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apdraustieji sveikatos draudimu asmenys reabilitacijai dėl tos pačios ligos pagal indikacijas gali būti siunčiami tik vienam kursui per vienus kalendorinius metus, o tokio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF lėšų.

 

33. 2018 m. balandžio 4 d. Pateiktas prašymas kompensuoti vaistą mano ligos gydymui buvo atmestas. Girdėjau apie galimybę gydytis šiuo vaistu Belgijoje. Kokios galimybės Lietuvos piliečiams gydytis Europos Sąjungos valstybėse?

Siekdamas išvykti planiniam gydymui užsienyje ir norėdamas žinoti kokia suma bus kompensuojama, o dydžio priemokas turėsite sumokėti pats turite kreiptis į savo šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigą (Valstybinę ligonių kasą – VLK), kad gautumėte išankstinį leidimą (S2 formą) gydytis užsienyje. Jeigu gavote S2 formą, Jūsų gydymo išlaidos bus padengiamos pagal šalies, kurioje būsite gydomas, taisykles. Svarbu žinoti, jog Jums bus kompensuojama laikantis šalies, kurioje gydysitės, sąlygų ir tarifų. Jūsų atveju, pagal Belgijos teisę, privaloma susimokėti už medicinines paslaugas iš anksto ir vėliau kreiptis į specialią instituciją INAMI, kurioje galėsite susigrąžinti iki 80 procentų  už gydymą sumokėtos sumos. Sprendimą dėl paciento siuntimo gydytis užsienyje priima specialiai sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos komisija. Jai turite pateikti tokius dokumentus: gydytojų konsiliumo išvadą, pagrindžiančią paciento siuntimą į užsienį dėl tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų; medicinos dokumentų išrašus lietuvių ir užsienio kalba; nustatytos formos siuntimą konsultuoti, tirti ir (ar) gydyti užsienyje; užsienio šalies sveikatos priežiūros įstaigos raštą, patvirtinantį, kad sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių pacientas siunčiamas į šią įstaigą, išlaidos bus apmokamos tos šalies valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis. Taip pat šis raštas garantuoja, kad sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos S2 formos pažymos pagrindu ir informuoja apie paciento priemokas. Sužinoti preliminaraus gydymo plano išlaidas Belgijoje galima kreipiantis šiuo adresu: http://www.uzbrussel.be/u/view/en/8924733-Prepayment+estimated+costs.html

Jūsų gydymo užsienyje išlaidos bus kompensuotos tik tuo atveju, jeigu jos kompensuojamos pagal šalies, kurioje esate apdraustas, valstybinio socialinio draudimo sistemą. Jeigu taip nėra, Jūsų valstybinio sveikatos draudimo įstaiga neprivalo suteikti leidimo gydytis užsienyje arba kompensuoti išlaidų (nors, žinoma, ji gali nuspręsti tai padaryti). Jei sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių vykstate į užsienio šalį, išlaidos yra kompensuojamos tos šalies valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis ir šias paslaugas teikianti įstaiga priklauso tos šalies nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai, S2 formos pažymos pagrindu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmokės šias paslaugas teikiančios šalies valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo įstaiga pagal savo šalies nacionaliniais teisės aktais nustatyta tvarką ir įkainius. Paciento priemokų, mokesčių ir mokamų paslaugų išlaidos bei kelionės, apgyvendinimo ir transportavimo išlaidos  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuojamos.

 

34. 2018 m. balandžio 9 d. Dėl onkologinės ligos padarinių man yra nustatytas 30% darbingumo lygis, norėčiau pradėti savo verslą įsteigęs labai mažą įmonę iki 10 darbuotojų. Ar galiu tikėtis kokios nors valstybės paramos?

Taip, galite. Iš valstybės galite gauti iki 16 000 Eur subsidiją pirmam darbo vietos sau įsteigimui Jūsų įsteigtoje labai mažoje įmonėje (iki 10 darbuotojų). Šią subsidiją gali gauti visi darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumo lygis siekia ne daugiau nei 40%, arba kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis. Šią paramą galėsite panaudoti keliais tikslais: darbo priemonių pirkimui, montavimui, pritaikymui arba Jūsų nuosavybės teise valdomų patalpų, reikalingų darbo vietos įrengimui, remontui ir pritaikymui. Gavęs subsidiją darbo vietą turėsite įsteigti per 10 mėnesių ir išlaikyti ją ne mažiau kaip pusantrų metų, kitu atveju būsite įpareigotas atitinkamą dalį subsidijos grąžinti valstybei. Norėdami pradėti paramos gavimo procesą, kreipkitės į savo teritorinę darbo biržą dėl paraiškos subsidijai gauti užpildymo.

 

35. 2018 m. balandžio 9 d. Pagal įstatymus man priklauso 30 vienetų sauskelnių per mėnesį, tačiau, kai atsiguliau į ligoninę, jų nei ligoninė, nei šeimos gydytojas neišrašo. Ar ligoninė teisi, sakydama, kad sauskelnės man nepriklauso?

Įstatymai nenumato tokios taisyklės, kad asmuo, kuris gaudavo kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (pvz., sauskelnių) iki paguldymo į ligoninę, atsigulęs į ligoninę šią teisę prarastų. Kol asmuo guli ligoninėje, medicinos pagalbos priemones išrašo ne šeimos gydytojas, o pati ligoninė.

 

36. 2018 m. balandžio 10 d. Buvo diagnozuota onkologinė liga, taikytas gydymas ir nustatytas 25 proc. darbingumo lygis. 2017 m. sausį paskyrė reabilitacinį gydymą. Ar man pakartotinai priklauso reabilitacija, jei sveikatos būklė prasta? Kiek kartų?

Taip, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir po atliktos išlikusius sutrikimus, taip pat onkologinės ligos daromą poveikį sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kad jis nusiųstų konsultuotis su gydytoju reabilitologu. Vadovaujantis jo išvada bei įvertinus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija. Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios nurodytos Išlaidų medicininei reabilitacijai kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto sveikatos apsaugos ministro  2008 m.  sausio 7 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo”, – 4.1 punkte. Praėjus trejiems metams po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo pagal Aprašo 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0–25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos  ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų. Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų, dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau  Jūsų pageidavimu numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam. Pažymėtina, kad į reabilitaciją dėl tos pačios ligos asmenys siunčiami tik vienam kursoui per vienus kalendorinius metus, tačiau šiuo atvėju kitaip nei pakartotinio ar palaikomojo gydymo atveju nėra numatyta, kiek kartų ambulatoriškai priklauso gydytis, viską lemia Jūsų sveikatos būklė.

 

37. 2018 m. balandžio 11 d. Man diagnozuotas 1-os stadijos piktybinis krūties vėžys. Šiuo metu atliekamas švitinimas ir paskirta 5 metus hormonų terapija. Jau apie 3 metus gaunu išankstinę pensiją. Ar galima būtų sustabdyti išankstinę pensiją, ar priklausytų invalidumas ir invalidumo pašalpa ? Kokias papildomas pašalpas galėčiau gauti? Turiu 35 metų stažą, man 61 metai.

Pirmiausia, jei dėl ligos netekote darbingumo, reikia kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris išduos siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Jeigu nedarbingumo lygis bus ne mažesnis nei 45%, įgysite teisę į netekto darbingumo pensiją, tačiau išankstinės pensijos mokėjimas bus stabdomas. Sulaukus senatvės pensijos amžiaus bus mokama didesnė iš šių pensijų: senatvės pensija arba senatvės pensija neįgaliajam. Svarbu paminėti, kad senatvės pensiją gaunantys asmenys, kuriems yra nustatytas nedarbingumo ar neįgalumo lygis, turi teisę įgyti neįgaliojo pažymėjimą. Pateikę šį pažymėjimą asmenys turi teisę naudotis visomis ar dalimi valstybės garantuojamų lengvatų, t.y. lengvatomis vaistams, gydymui, vykimui per pasienio kontrolės punktus be eilės, transportui, žemės mokesčiui, teisinei pagalbai, valstybės rinkliavoms, atostogoms ir užimtumui, gyvenamajam būstui bei galimybe naudotis ženklu „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Teisė gauti šias lengvatas bei lengvatų teikimo apimtis priklauso nuo konkrečiu atveju asmeniui nustatyto nedarbingumo lygio.

 

38. 2018 m. balandžio 16 d. Gydytojai onkologai dažnai labai užimti, kaip galėčiau vizitui užsiregistruoti lengviau ar greičiau?

Vienas iš būdų kuo anksčiau sužinoti apie atsilaisvinusią vizito pas gydytoją vieta yra naudotis išankstinės pacientų registracijos puslapiu interneto svetainėje www.sergu.lt. Įvedę gydytojo, pas kurį norite patekti, vardą ir pavardę sužinosite artimiausią laisvą laiką, kuriuo galite atvykti vizitui. Jeigu gydytojas jau yra deklaravęs visus vizitus ateinantiems dviem mėnesiams, galite nustatyti, kad būtumėte SMS žinute informuotas apie atsiradusią laisvą vietą artimiausiam vizitui. Svarbu atsiminti, kad jei į onkologą kreipiatės su siuntimu ir Jums nėra aktualu patekti konsultacijai pas konkretų gydytoją, galite pats pasirinkti gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą, –  tai taip pat gali padėti sutaupyti laiko.

 

39. 2018 m. balandžio 18 d. 2004 m. man diagnozuota onkologinė liga, nustatytas darbingumo lygis. Šiais metais diagnozuotas kitas onkologinis susirgimas, atlikta operacija ir laukiu chemoterapinio gydymo. Ar geriau kreiptis dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo dabar, ar palaukti gydymo pabaigos?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT) pakartotinai vertina darbingumo lygį pasikeitus asmens sveikatos būklei, tačiau net ir esant akivaizdiems pokyčiams į tarnybą reikėtų kreiptis tik pabaigus visus Jums numatytus gydymo etapus, kadangi NDNT gali priimti sprendimą nevertinti darbingumo lygio, jeigu nėra panaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės ir negalima objektyviai įvertinti visų ligos sukeltų organizmo funkcijų sutrikimų. Siuntimą į NDNT  išrašo ir visus reikiamus būklę pagrindžiančius medicininius dokumentus pateikia asmenį gydantis gydytojas.

 

40.  2018 m. balandžio 19 d. Sergu melanoma. Vaistas, stabdantis ligos progresavimą, yra kitose ES  valstybėse narėse, tačiau Lietuvoje nekompensuojamas gydymas pažangesniu vaistu. Kokios galimybės gauti kompensuojamą gydymą?

Pirmasis scenarijus.  Pacientui  reikia kreipiantis į Sveikatos apsaugos ministerijos Labai retų būklių komisiją dėl reikiamo vaisto kompensavimo. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

1. Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau kaip 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus).
2. Vaistas turi turėti registruotą būklės, kuria serga pacientas, indikaciją arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje ar oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys.
3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone, konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą arba sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti).
4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Išsamiau skaitykite: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/retu-ligu-ir-bukliu-gydymas
Antrasis scenarijus.  Dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujančiam klinikiniuose tyrimuose pacientui vaistas  skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos bendrovė privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Išsamiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/
Trečiasis scenarijus. Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „Vilties” programose. Jos skirtos retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis sergantiems pacientams, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai tenkinamo visos 4 šios sąlygos:
1. Vaistą gaminanti farmacijos bendrovė sutinka pacientą įtraukti į vykdomą “Vilties” programą (taip pat vadinama „compassionateuse” programa).
2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje atliekamą klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami.
3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui.
4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Kokios rizikos kyla pacientui, dalyvaujančiam „Vilties” programoje? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti.
Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Ketvirtas scenarijus. Labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose. Aktualus teisės aktas: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

41. 2018 m. balandžio 23 d. Ar operacijai skirti reikmenys, tokie kaip tvarstis, švirkštai ir pan. turi būti įsigyjami paties paciento lėšomis, ar medicinos įstaiga turi šiuos reikmenis pacientui teikti nemokamai? 

Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems siuntimą, operacinio gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose sutartis su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo, yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Už medikamentus ir priemones, kurios turi būti naudojamos operacinio gydymo metu, pacientui mokėti nereikia.

42. 2018 m. balandžio 23 d. Jei pacientas turi gydytojo siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, ar toks tyrimas yra nemokamas? 

Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams  iš PSDF biudžeto lėšų apmokamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atliekamas tais atvejais, kai visi kiti tyrimo metodai, įtariant ligas, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakyme Nr. 229 „Dėl intervencinės radiologijos procedūrų bazinių kainų, ligų ir parodymų, kuriems taikomos intervencinės radiologijos procedūros bei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinimo“, yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti diagnozę. Todėl tam, kad būtų atliktas iš PSDF biudžeto lėšų apmokamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, būtinas gydytojo specialisto siuntimas ir kreipimasis į gydymo įstaigą,  sutartį su teritorine ligonių kasa sutartį dėl šių paslaugų teikimo. Jeigu kreipiamasi į gydymo įstaigą, kuri nesudariusi sutarties su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo, suteiktos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslaugos iš PSDF biudžeto lėšų neapmokamos. Informaciją apie gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslaugų teikimo, galima rasti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje, žr. nuorodą: http://www.vilniaustlk.lt/index.php?id=2206  (brangieji tyrimai ir procedūros, magnetinio rezonanso tomografija).

 

43. 2018 m. balandžio 23 d. Kiek laiko galioja gydytojo siuntimas atlikti tyrimą, pvz., magnetinio rezonanso tyrimą?

Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 30 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Paciento pageidavimu ir jeigu yra galimybė, pacientą į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti gali užregistruoti ir siuntimą išduodančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) specialistas. Be to  pažymėtina, kad išduodant siuntimą pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodyti bent 3) teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pasirenka, kurioje ASPĮ pageidauja gauti siuntime nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

 

44. 2018 m. balandžio 24 d. Teko girdėti, kad galima sužinoti apie ligoninėje suteiktas paslaugas ir jų kainą. Ar tai tiesa? Kaip ir kur reikėtų kreiptis?

 Taip, pacientui arba jo atstovui gali būti suteikti duomenys apie pacientams stacionare suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas arba jo atstovas, pageidaujantis gauti atitinkamų duomenų suvestinę, gali asmeniškai ar raštu kreiptis į teritorinę ligonių kasą arba asmeniškai kreiptis į teritorinės ligonių kasos atstovą savivaldybėje. Pacientas arba jo atstovas, pageidaujantys gauti duomenų suvestinę, privalo pateikti laisvos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovas – ir atstovavimą liudijančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

45.  2018 m. balandžio 24 d. Ar galiu laisvai pasirinkti polikliniką, prie kurioje noriu gydytis? 

Taip, kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigą (PASPĮ). Asmuo, pasirinkęs PASPĮ bei konkretų gydytoją (bendrosios praktikos, terapeutą, pediatrą), atvyksta į pasirinktos įstaigos registratūrą ir užpildo bei pasirašo prašymą gydytis pasirinktoje PASPĮ.

 

46. 2018 m. balandžio 25 d. Gydytoja po atliktos operacijos, nusprendė, kad man yra reikalinga reabilitacija. Ar galiu pats pasirinkti reabilitacijos įstaigą, ar turiu vykti būtinai į tą, kurią nurodė gydytoja?

Pacientas, gavęs gydančio gydytojo patvirtinimą, kad jam skiriamos medicininės reabilitacijos gydymo paslaugos bus kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir gavęs gydytojo užpildytą išrašą, pats pasirenka ir prisiregistruoja atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje. Taigi, medicininės reabilitacijos įstaigą turėtų pasirinkti pats pacientas, atsižvelgiant į gydančio gydytojo gautą informaciją apie atitinkamo profilio reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  informaciją apie reabilitacinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, sudariusias sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa, galima rasti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje, žr. nuorodą: http://www.vilniaustlk.lt/index.php?id=1664

 

47. 2018 m. balandžio 25 d. Kada pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suaugusiam žmogui turi būti teikiamos namuose? Ar šeimos gydytojas turi atvykti į namus, jei asmeniui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis? 

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suaugusiam žmogui teikiamos: asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis; pacientams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija (negali savarankiškai judėti); pacientams, kuriems karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų; pacientams, kuriems pakilo aukštesnė kaip 38,5 oC temperatūra ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai. Taigi, šeimos gydytojas neturi atvykti į namus, jei asmeniui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

 

48. 2018 m. balandžio 30 d.  Esu registruotas poliklinikoje, poliklinika atlieka man reikiamus tyrimus nemokamai. Ar galiu gauti gydytojo siuntimą, jog reikiamas tyrimas būtų atliktas nemokamai kitoje poliklinikoje?

Taip, galite. Pacientas turi teisę pasirinkti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, kad jam būtų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Nemokamai tyrimai gali būti atliekami privalomuoju sveikatos draudimu a apdraustiems asmenims, kurie  kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį bei, jeigu asmeniui reikalingi tyrimai nėra nurodyti kaip mokami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“.

 

49. 2018 m. balandžio 30 d.  Kokie asmenys turi teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę? 

Teisę įsigyti kortelę turi:

  • darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
  • pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
  • darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;
  • asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

 

50. 2018 m. balandžio 30 d. Kokia yra neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo procedūra?  

Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Asmuo, pageidaujantis gauti kortelę, turi pateikti:

  • prašymą išduoti kortelę;
  • neįgaliojo pažymėjimą (tik pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis);
  • vairuotojo pažymėjimą (darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ir asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, vairuotojo pažymėjimo pateikti nereikia);
  • 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą);
  • specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją, jeigu kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d.

Sprendimas dėl kortelės išdavimo priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl kortelės išdavimo asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas. Mokestis už kortelių išdavimą neimamas.

 

51. 2018 m. gegužės 3 d. Ar norint gauti netekto darbingumo pensiją reikia nutraukti darbo sutartį?

Sąlygų nutraukti darbo sutartį norint gauti netekto darbingumo pensiją įstatymas nenustato. Priešingai, dirbančiam netekto darbingumo pensijos gavėjui pensija yra mokama viso dydžio, nepriklausomai nuo esamo pajamų dydžio.

 

52. 2018 m. gegužės 3 d. Ar turiu teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensiją, jeigu gaunu valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją? 

Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos mokamos nepriklausomai nuo to, ar našlė, našlys arba našlaitis gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ar jos negauna taip pat nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne.

 

53. 2018 m. gegužės 5 d. Ar turiu teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensiją, jeigu gaunu valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją? 

Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

 

54. 2018 m. gegužės 7 d. Ar turiu teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą užsienio valstybėje, kurioje nuolatos negyvenu, o tik atostogauju? 

Jeigu esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, Jums privalo būti suteikta nemokama būtinoji medicinos pagalba. Tokia tvarka galioja Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje. Su savimi turite turėti: Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri patvirtina, kad esate apdraustas PSD draudimu bei asmens dokumentą.

 

55. 2018 m. gegužės 7 d. Ar turiu teisę nemokamai gydytis ne toje ES valstybėje, kurioje esu draustas? 

Taip, galite kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, bet kurioje ES valstybėje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje, jeigu esate draustas bet kurioje iš šių valstybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už paslaugas turėsite sumokėti pats, tačiau valstybėje, kurioje esate draustas, galėsite gauti kompensaciją.

Pažymėtina ir tai, kad kainos skirtingose šalyse už tas pačias paslaugas skiriasi. Valstybė, kurioje esate draustas, moka kompensaciją, tačiau ne daugiau nei tokios paslaugos kainuotų apdraustoje šalyje (pvz., jei gydėtės Vokietijoje ir už paslaugas sumokėjote 100 eurų, o Lietuvoje tokios paslaugos kainuoja 50 eurų, Jums bus kompensuota tik 50 eurų).

 

56. 2018 m. gegužės 8 d. Esu neįgalusis. Kokia transporto lengvata man priklauso?  

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:

1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

2) asmenys, pripažinti nedarbingais, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis).

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais).

 

57. 2018 m. gegužės 8 d. Gaunu valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Ar man priklauso ligos išmoka?

 Taip, priklauso, tačiau atkreiptinas dėmesys į porą aspektų. Ligos išmokos skiriamos apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus.

Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

 

58. 2018 m. gegužės 9 d. Kokie reikalavimai keliami vaisto įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kai apdraustasis asmuo serga labai reta liga? 

Labai reta žmogaus sveikatos būklė – labai retas (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) sveikatos sutrikimas, kai gyvybei gresia pavojus ir (ar) sukeliamas žymus nuolatinis neįgalumas ir šiam sveikatos sutrikimui gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis labai retos ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę labai retos ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitais būdais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti).

Labai reta būkle sergančiam apdraustajam gali būti kompensuojamos tik visus šiuos kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

  1. vaistas yra skiriamas labai retoms būklėms gydyti (vaistas atitinka apibrėžtą retųjų vaistų sąvoką arba vaistas yra užregistruotas EB vaistų registre kaip vaistas labai retai būklei gydyti arba vaistas, skirtas retai būklei gydyti pagal užregistruotą terapinę indikaciją, nurodytą vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, gali būti skiriamas ir labai retai būklei gydyti (nors labai reta būklė nenurodoma vaistinio preparato charakteristikų santraukoje kaip terapinė indikacija), remiantis oficialiai skelbiamomis tarptautinėmis gydymo rekomendacijomis, metodikomis, gairėmis arba vardinis vaistas, apie kurį tarptautinėje mokslinėje literatūroje ir (ar) oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami jo tinkamumą labai retai būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
  2. labai retai būklei gydyti skirtas vaistas gali pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti), efektyviai veikdamas šią būklę veiksnius – etiologinius veiksnius (veiksniai, lemiantys ligos atsiradimą) ir (ar) patogenezinius veiksnius (veiksniai, lemiantys klinikinę ligos eigą);
  3. vaisto, skirto labai retai būklei gydyti, terapinė vertė yra pagrįsta oficialiai skelbiamais duomenimis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ar neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui).

 

59. 2018 m. gegužės 9 d. Kokia yra prašymo dėl vaisto kompensavimo, sergant labai reta būkle pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tvarka? 

Jeigu vaistas iš tiesų atitinka ankščiau išvardytus kriterijus (žr. klausimą: Kokie reikalavimai keliami vaisto įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kai apdraustasis asmuo serga labai reta liga?), prašymą dėl Jūsų gydymo išlaidų kompensavimo valstybinei liginių kasai (toliau – VLK) turi pateikti  Jus gydanti sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

VLK gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus nedelsdama persiunčia juos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai, o jos per 5 darbo dienas parengia savo išvadas.

Atsižvelgusi į šias išvadas Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) komisija išnagrinėja Jūsų prašymą ir priima vieną iš šių sprendimų:

  1. visiškai kompensuoti vaistų kainą;
  2. iš dalies kompensuoti vaistų kainą;
  3. nekompensuoti vaistų kainos;
  4. skubiais atvejais – sąlygiškai kompensuoti vaistų kainą.

VLK, gavusi vieną iš šių SAM komisijos sprendimų, parengia ir išsiunčia Jūsų gydymo įstaigai garantinį raštą, kuriame bus nurodyta didžiausia gydymo išlaidų kompensuojamoji suma bei gydymui reikalingų vaistų kiekis, garantijos galiojimo trukmė, paslaugos skyrimo ir apmokėjimo sąlygos.

 

60. 2018 m. gegužės 14 d. Kokių veiksmų turėčiau imtis, jei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu man buvo padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė)? 

Jeigu manote, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (SPP) buvo padaryta žala jūsų sveikatai, pirmiausia turite raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos (SPĮ) vadovas priims sprendimą dėl sutikimo arba nesutikimo atlyginti žalą ir pateiks jums atsakymą. Gavę SPĮ vadovo atsakymą, kuriame nurodoma, kad įstaiga nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais bei atsisako atlyginti žalą, jūs įgyjate dokumentą, įrodantį ginčą tarp Jūsų, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių).
Jeigu nesutinkate Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, jį per 30 dienų galite skųsti apygardos administraciniam teismui.

 

61. 2018 m. gegužės 14 d. Kokios informacijos, susijusios su man paskirtu gydymu ir mano ligos istorija, turiu teisę reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos ?

Kaip pacientas, Jūs turite teisę reikalauti, kad Jums būtų suteikta ši informacija ir dokumentai:

  1. informacija apie sveikatos priežiūros įstaigose (SPĮ) teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (tvarką nustato SPĮ);
  2. informacija apie sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją;
  3. informacija apie Jūsų sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos Jūsų apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Ši informacija turi būti suteikta Jums suprantama forma – paaiškinant specialius medicininius terminus;
  4. prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, Jums turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas;
  5. Jūsų pageidavimu Jums turi būti pateikti Jūsų medicinos dokumentai;
  6. turite teisę gauti Jūsų lėšomis padarytas ligos istorijos ar kitų su Jūsų liga susijusių dokumentų kopijas. Gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją privalo Jums paaiškinti įrašų ligos istorijoje reikšmę, jeigu Jūsų reikalavimas yra pagrįstas, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti  netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga.

 

62. 2018 m. gegužės 16 d. Kaip vyksta pacientų siuntimas konsultuotis ir gydytis į užsienio valstybę?

 Konsultuotis ir gydytis į užsienio valstybę gali būti siunčiami tik pacientai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems Lietuvoje išnaudoti visi tyrimų ir gydymo metodai, tačiau jie nedavė teigiamų rezultatų, kuriuos būtų galima pasiekti užsienyje pritaikius naujus ar papildomus gydymo metodus.

Gydymą užsienyje, įvertinę Jūsų sveikatos būklę ir gydymo prognozę, rekomenduoja universitetų arba universitetinių ligoninių specialistai (pvz: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos specialistai). Siuntimą pas juos turite gauti  iš gydymo įstaigos, kurioje Jūs gydotės. Šie specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistu konsultantu parengs reikalingus išrašus iš Jūsų ligos istorijos, parinks gydymo įstaigą užsienyje bei suderins preliminarią gydymo kainą ir datą. Visi šie dokumentai bus teikiami SAM, kur speciali komisija, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, priims galutinį sprendimą dėl būtinumo Jus gydyti ir konsultuoti užsienyje.

Jei bus priimtas teigiamas sprendimas, išlaidas už siuntimą konsultuotis ar gydymo paslaugas užsienyje padengs Valstybinė ligonių kasa prie SAM.

 

63. 2018 m. gegužės 18 d. Ar po gydymo chemoterapija kurso man priklauso reabilitacija, kurios kainą padengtų ligonių kasos?

Nebūtinai. Piriausiai turėtumėte kreiptis į Jus gydantį gydytoją (arba savo šeimos gydytoją), kuris vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintu Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašu, kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju priims sprendimą dėl  medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio,atsižvelgęs į Jūsų biosocialinių funkcijų sutrikimus, t. y. Jus gydantis gydytojas (arba Jūsų šeimos gydytojas) turėtų duoti Jums siuntimą pas  fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją konsultacijai ir vėliau,vadovaudamasis jo išvada, skirti reabilitacinį gydymą arba jo neskirti.

Sveikatos apsaugo ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. V – 50 numatyta, kad  iš poliklinikų pacientai gali būti siunčiami tik į pakartotinę, palaikomąją ir ambulatorinę reabilitaciją. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik neįgaliesiems arba asmenims, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Jeigu Jums bus skirtos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tačiau maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu turėsite apmokėti pats (pati).

 

64. 2018 m. gegužės 21 d. Ar gydytojas onkologas gali reikalauti užmokesčio už konsultaciją, jei pas jį atėjau su šeimos gydytojo siuntimu?

Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti įforminimas, išdavimas ir pan. yra vykdomas vadovaujantis atitinkamo Sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimais. Jame numatyta, kad šeimos gydytojas, siekdamas pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos ar darbingumo, turi teisę išduoti siuntimą ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tarp jų ir gydytojo onkologo konsultacijai, gauti.

Šiuo atveju atsakymas priklauso nuo kelių aplinkybių:

  1. ar esate draustas(-a) privalomuoju socialiniu sveikatos draudimu;
  2. ar siuntimas išrašytas į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa šioms paslaugoms teikti;
  3. ar nepraleistas siuntimo į konsultaciją galiojimo laikas (ne daugiau kaip 30 dienų). Šis laikotarpis skaičiuojamas iki paciento užsiregistravimo gydytojo specialisto priėmimui.

Taigi, jeigu Jūsų šeimos gydytojas nustatyta tvarka Jums išrašė siuntimą į gydytojo onkologo konsultaciją ir Jūs siuntimo galiojimo metu kreipėtės dėl gydytojo onkologo konsultacijos į gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa šioms paslaugoms teikti, tai už tokią konsultaciją mokėti nereikia – ji apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

65. 2018 m. gegužės 21 d. Turiu įtarimų, kad mano giminaitis mirė dėl aplaidaus medikų darbo, ar turiu teisę susipažinti su jam medicinos įstaigoje atliktomis procedūromis? 

Sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Visai šiai ir kitai asmeninio pobūdžio informacijai net ir po paciento mirties yra taikomas konfidencialumo principas. Teisę susipažinti su šia informacija po paciento mirties turi:

  1. įpėdiniai (pagal testamentą ir pagal įstatymą);
  2. sutuoktinis (visais atvejais);
  3. tėvai (visais atvejais);
  4. vaikai (visais atvejais).

Konfidenciali informacija kitiems asmenims gali būti suteikiama tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodytas tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai.

66. 2018 m. gegužės 22 d. Ar galiu skųsti gydytojų veiksmus po nepavykusios operacijos ar netinkamos diagnozės? 

Sveikatos priežiūros paslaugų specifika lemia tai, kad iš sveikatos priežiūros specialistų galime reikalauti tik maksimalių pastangų – t. y. užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį teikiant medicinos paslaugas, tačiau įpareigojimas pasiekti tam tikrą pageidautiną rezultatą (pvz.: sėkminga operacija) ar garantuoti tam tikrus faktus (pvz. 100 proc. tiksli diagnozė) neatsiranda, kadangi gydytojas negali padaryti daugiau, nei konkrečioje situacijoje objektyviai leidžia medicinos mokslo ir praktikos lygis bei ligonio būklė. Todėl, jei sveikatos priežiūros specialistai savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų, bet pacientas nepasveiko (ar atsirado žala), civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Taigi ieškiniai sveikatos priežiūros specialistams iš esmės gali būti reiškiami dviem pagrindais:

  1. gydytojas nerūpestingai atliko savo profesinę pareigą;
  2. gydytojas nepilnai informavo pacientą apie gydymo metodus ir galimas jų pasekmes.

67.  2018 m. balandžio 29 d. Nuo chemoterapijos yra nuslinkę plaukai. Ar galiu neįgalumo pažymėjimo ir kito asmens dokumento nuotraukoje būti su galvos apdangalu?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl nuotraukų asmens dokumentams reikalavimų patvirtinimo“ nustatytus nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus, asmuo nuotraukoje turi būti be galvos apdangalo, išskyrus tuos atvejus, kai yra pateiktas religinės bendruomenės raštas, kuriame nurodoma, jog asmuo privalo nuolat dėvėti galvos apdangalą. Jokių kitų išimčių nustatytų nėra, todėl nuotraukoje galima dėvėti tik peruką, bet ne kitokį galvos apdangalą.

68. 2018 m. birželio 4 d. Sergu onkologine liga, atlikta operacija ir beveik prieš metus taikytas chemoterapinis gydymas bei nustatytas 30% darbingumo lygis. Po taikyto gydymo jaučiu išlikusius padarinius, ar turiu teisę į sanatorinį gydymą? Kur kreiptis?

Taip, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija. Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte. Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0–25 proc. darbingumo lygiui,  gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau – PSDF). Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam. Pažymėtina, kad į reabilitaciją dėl tos pačios ligos siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus, tačiau kitaip nei pakartotinio ar palaikomojo gydymo atveju nėra numatyta kiek kartų ambulatoriškai priklauso gydytis, viskas priklauso nuo Jūsų sveikatos būklės.

69. 2018 m. birželio 15 d. Sergu onkologine liga, po nedarbingumo laikotarpio man bus nustatytas prarasto darbingumo lygis, ar grįžus dirbti į darbą pilnu etatu neteksiu prarasto nedarbingumo pensijos?

Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) Jums nustačius ne mažesnį nei 45 proc. prarasto darbingumo lygį ir turint minimalų reikalaujamą stažą galite gauti netekto darbingumo pensiją. Ši pensija NĖRA mažinama ar visiškai panaikinama jei po jos skyrimo grįšite dirbti pilnu etatu. Visgi asmeniui, kuriam nustatomas 30-55 proc. darbingumo lygis, NDNT išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje yra nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjusio darbingumo lygio negali dirbti. Pažymėtina, jog NDNT išduodamoje išvadoje nurodomi bendro pobūdžio rizikos veiksniai, kurie gali būti žalingi asmens sveikatai, tačiau nėra nurodomos konkrečios pareigybės, konkretūs darbai, kurių asmuo negali dirbti. Tad jei darbas į kurį grįšite dirbti neturės NDNT Jums nustatytų rizikos veiksnių, problemų kilti neturėtų.

70. 2018 m. birželio 15 d. Sveiki, esu pensininkas, ar galiu kreiptis į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl nedarbingumo nustatymo?

Darbingumo lygis nustatomas tik darbingo amžiaus asmenims, todėl kreiptis į NDNT dėl nedarbingumo nustatymo negalite. Tačiau senatvės pensininkui būtų galima kreiptis į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos.

71. 2018 m. birželio 20 d. Dėl onkologinės ligos padarinių man nustatytas 65% netekto darbingumo lygis, kreipiausi į SODRĄ dėl netekto darbingumo pensijos gavimo, ar papildomai turėčiau kreiptis į savivaldybę dėl šalpos neįgalumo pensijos gavimo?

Šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio valstybinių socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų. Taigi jeigu SODROS Jums yra skiriama didesnė arba tokio pat dydžio viena iš išvardytų periodinių išmokų, šalpos neįgalumo pensijos gauti papildomai negalėsite.

72. 2018 m. birželio 21 d. Ar Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų remiančių savarankišką užimtumą (darbo vietos sau įrengimą)?

Vienintelė panašaus pobūdžio subsidija yra skiriama Darbo Biržos.

73. 2018 m. liepos 11 d. Esu registruota darbo biržoje, rugpjūčio mėnesį nutraukiamas nedarbo išmokos mokėjimas. Atsinaujinus onkologinei ligai paskirtas gydymas, kol jis nebaigtas nedarbingumo lygis nebus nustatomas. Ar galiu gauti kokią pašalpą? (Klaipėda)

Taip, esant sunkiai materialinei padėčiai reikėtų kreiptis į Jūsų miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį su prašymu skirti piniginę socialinę paramą, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Prie prašymo reikės pridėti dokumentus reikšmingus socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui (informacija apie pajamas, turimą turtą, bendrai gyvenančius asmenis). Socialinės pašalpos dydis kiekvienam besikreipiančiam asmeniui apskaičiuojamas individualiai, jį sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui (122 Eurų) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Pašalpa skiriama trims mėnesiams.

74. 2018 m. liepos 11 d. Mano tėvui diagnozuota odos metastatinė melanoma. 6 mėnesius buvo skirta adjuventinė imonuterapija. Radus metastazes dubens limfmazgiuose, pradėta chemoterapija, tačiau teigiamo efekto nebuvo. Kadangi simptominis gydymas nepadėjo, daugiau jokių vaistų nebeskiriama. Nuo š.m. liepos mėn. pradėjus kompensuoti Keytruda (Pembrolizumabum) vaistą, skiriamą melanomos gydymui tėvas buvo konsultacijoje pas gydantį onkologą-chemoterapeutą ir šis neskyrė vaisto, nes tėvo atveju tai nėra pirmaeilis gydymas. Ar teisūs gydytojai, neskirdami vaisto?

Gydytojas, vadovaudamasis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ neskyrė gydymo vaistu Keytruda, nes jis kompensuojamas tik pirmaeiliam gydymui – kuomet pacientui pirmą kartą diagnozuojama liga ir skiriamas gydymas. Jūsų atveju, jau buvo skirti kiti medikamentai ir gydymas Keytruda preparatu būtų laikomas antaeiliu gydymu, todėl nekompensuojamas. Gydytojas gali skirti šį vaistą, tačiau jis nebus kompensuojamas iš ligonių kasų. Papildoma galimybė gauti kompensuojamą gydymą, dalyvauti klinikiniuose tyrimuose arba vilties programose.

75. 2018 m. liepos 13 d. Noriu sužinoti galimybes gauti nekompensuojamą vaistą. 

Pirmas scenarijus. Gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos: 1. Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus); 2. Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys; 3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti); 4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui); 5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu. Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Detaliau skaitykite: Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymas

Antras scenarijus – dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Plačiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/

Trečias scenarijus. Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „Vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos: 1. Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“); 2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami; 3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui; 4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu. Kokios rizikos pacientui dalyvaujant „vilties programoje”? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti. Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.

Ketvirtas scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose. Aktualus teisės aktas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

76. 2018 m. liepos 18 d. Man nustatytas 55% darbingumo lygis, kovo mėnesį diagnozuota nauja liga, skirtas gydymas ir nuo to laiko iki šiol turiu nedarbingumo pažymėjimą. Gavau laišką iš VSDFV, kuriame nurodyta, kad ligos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kadangi išmoka kartu su netekto darbingumo pensija mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus. Gydytoja manęs apie tai neįspėjo. Ar yra koks būdas kaip tęsti nedarbingumą gaunant ligos išmoką?

Deja, tačiau nei įstatymai nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato išimčių tokiose situacijose, todėl gaunant netekto darbingumo pensiją, ligos išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti tęsiamas, tačiau išmoka nebus mokama. Pažymėtina, kad gydytojai nėra atsakingi už asmenų konsultavimą išmokų skyrimo/mokėjimo bei įstatymuose įtvirtintų apribojimų klausimais.

77. 2018 m. liepos 18 d. Ar tiesa, kad darbuotojo, kuriam iki senatvės pensijos lieka 3 metai, negalima atleisti iš darbo?

Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia darbuotoja jos nėštumo metu ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, taip pat su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, taip pat su darbuotoju, pašauktu atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Taigi, asmuo, kuriam iki pensijos liko 3 metai, gali būti atleistas Darbo kodekso nustatytais pagrindais.

Aktualūs šie scenarijai:
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.
Darbdavys remdamasis šiuo pagrindu galėtų atleisti darbuotoją įspėjęs per 3 darbo dienas ir sumokėję 6 VDU išeitinę išmoką. Šiuo pagrindu gali remtis tik privatus sektorius, vadinasi šis scenarijus neaktualus darbdaviams, kurie išlaikomi iš valstybės ar savivaldybės lėšų.
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Darbo sutartis gali būti nutraukta dėl šių svarbių priežasčių:
darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa perteklinė;
darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų;
darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju
teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys
Šiuo pagrindu atleidžiant grupę darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai, turi pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti. Nutraukiant darbo santykius šiuo pagrindu, įspėjimo terminai neįgaliesiems darbuotojams trigubinami, t. y. jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, įspėjimo terminas yra 3 mėn., o jei trumpiau – 1,5 mėn.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat, atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Tokią išmoką moka SODRA.

Išmokos dydžiai:
išdirbus nuo 5 iki 10 metų – 1 VDU dydžio išmoka,
išdirbus nuo 10 iki 20 metų – 2 VDU dydžio išmoka,
išdirbus daugiau nei 20 metų – 3 VDU dydžio išmoka.

78. 2018 m. liepos 23 d. Ar būtina pateikti nedarbingumo nustatymo pažymą darbdaviui?

Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė ir rizikos faktoriai nustatomi pagal neįgalumą/nedarbingumą nustačiusios komisijos išvadą. Iš dalies nedarbingam asmeniui (kuriam nustatytas 30–55 % darbingumo lygis) Tarnybos išvada dėl jo darbo pobūdžio ar sąlygų paprastai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir jos taikomos tik darbuotojo reikalavimu. Taigi jeigu minėtoje išvadoje numatyta, jog pvz.: Jums rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos laiką, tačiau šia lengvata pasinaudoti nenorite, arba išvada numato jog Jums nepatartina dirbti tam tikrose darbo sąlygose, tačiau Jūsų darbo vietoje jų nėra vistiek nėra, pažymos ir išvados darbdaviui pateikti nebūtina. Visgi jeigu norėsite pretenduoti į darbo kodekso numatomas pailgintas kasmetines atostogas, skiriamas neįgaliems darbuotojams (55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis), pažymą darbdaviui pateikti žinoma reikia, kitu atveju darbdavys neturės pagrindo suteikti šių atostogų.

79. 2018 m. rugpjūčio 3 d. Diagnozuotas 4 stadijos gimdos kūno vėžys. Buvo atlikti 8 chemoterapijos kursai NVI. Atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyta, kad atsirado metastazės kepenyse ir gydytojai padarė išvadą, kad chemija neveikia naviko. Ko galiu reikalauti toliau iš gydimo įstaigos? Mane domina ir valstybės kompensuojamos galimybės ir mokamos paslaugos.

1. Dalyvavaimas klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje. Plačiau skaitykite: http://www.nvi.lt/?page_id=3659&lang=lt. Pacientai taip pat gali dalyvauti ir ne Lietuvoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose, informaciją apie juos galite rasti čia: https://clinicaltrials.gov/

2. Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „Vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
1) Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
2) Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
3) Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
4) Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Kokios rizikos pacientui dalyvaujant „Vilties programoje”? Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti.  Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.

Ketvirtas scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose. Aktualus teisės aktas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fc51d6a0b48511e598c4c7724bda031b

80. 2018 m. rugpjūčio 20 d.  2014 m. atlikta operacija dėl endometrioidinės adenokarcinomos. NDNT nustatė 50% darbingumo lygį metams, pakartotinai vertinant nustatytas 80% darbingumo lygis, nors po operacijos yra išlikusių žymių (neseniai atlikti tyrimai tai pagrindžia), organizmo sutrikimų ir gydytojas sakė, kad su tokia diagnoze nedarbingumas suteikiamas 5 metams. Ar jis teisus?

Gydytojas nėra teisus, kadangi kiekviena liga skirtingiems asmenims gali sukelti skirtingus organizmo funkcijų sutrikimus, todėl vertinama ne atskira liga ir diagnozė, o jos sukelti organizmo funkcijų sutrikimai. Kiekvieno asmens darbingumo lygio vertinimas yra individualus, jis atliekamas kompleksiškai įvertinus siuntime į NDNT ir kituose prie jo pridėtuose dokumentuose esančią informaciją, aprašančią asmens sveikatos būklę, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Nustatydami nedarbingumo terminą NDNT atsižvelgia į prognozuojamą asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimą, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nedarbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais: 6 mėnesiams, metams, dviem metams, iki profesinės reabilitacijos pabaigos, taip pat iki senatvės pensijos amžiaus arba neterminuotai. Jeigu po operacijos vis dar yra išlikę neigiamų simptomų – pakartotinai kreipkitės į Jus gydantį gydytoją dėl siuntimo į NDNT.

81. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Konkrečiai recepte parašytas prekinis pavadinimas (ne bendrinis), ar tai teisėta? Kaip turi būti? 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą receptuose išrašant vaistinius preparatus nurodomos tik į jų sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendriniu pavadinimu, išskyrus šiuos atvejus:
1. Nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie sudaryti iš trijų ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir vaistinius preparatus, kurių vidinėje pakuotėje yra skirtingo stiprumo ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės, paeiliui vartojamos skirtingos farmacinės formos ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės leidžiama nurodyti konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais, išskyrus atvejus, kai pacientas vaistinius preparatus planuoja įsigyti kitoje ES valstybėje.
2. Vardinius vaistinius preparatus ir registracijos sąlygų neatitinkančius vaistinius preparatus, skiriamus pagal Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374 „Dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – vardiniai vaistiniai preparatai), biologinius vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga pavyzdžiui, žmogaus insulinas, filgrastimo koncentruotas tirpalas, epoetinas alfa, somatropinas, – jie nurodomi bendriniais pavadinimais ir konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais;
3. Vaistinius preparatus, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaistinio preparato pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) priėmė teigiamą motyvuotą sprendimą, – jie nurodomi bendriniais pavadinimais ir konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais, pažymint „GKK sprendimu“. GKK priėmus sprendimą konkrečiam pacientui skirti vaistinį preparatą nurodant konkretų jo pavadinimą, vaistinis preparatas skiriamas visam gydymo laikotarpiui (pakartotinio GKK sprendimo nereikia).
Taip pat pažymėtina, kad pacientui pageidaujant, sveikatos priežiūros specialistas privalo pacientui suteikti informaciją apie teisę pasirinkti pigesnį ar brangesnį skirtingų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažesne ar didesne priemoka. Jei išrašomi vardiniai vaistiniai preparatai, recepto blanko viršuje papildomai turi pažymėta „Vardinis vaistinis preparatas“ ir žyma patvirtinta sveikatos priežiūros specialisto parašu ir jo asmeniniu spaudu. Jeigu GKK priėmė sprendimą pacientui skirti vaistinį preparatą nurodant konkretų jo pavadinimą, tai recepte turi būti nurodyta: „GKK sprendimu“ ir patvirtinta sveikatos priežiūros specialisto parašu ir jo asmeniniu spaudu.

82. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kokios ilgiausios gali būti recepto trukmės?

Receptai galioja:
1. Receptai, kuriuose išrašyti narkotiniai vaistiniai preparatai, – iki 10 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną;
2. receptai, kuriuose išrašyti vaistiniai preparatai (išskyrus narkotinius vaistinius preparatus), kompensuojamosios MPP ir medicinos priemonės (medicinos prietaisai), išskyrus receptus su žyma „Gydymui tęsti“ ar žyma „Ilgalaikiam gydymui“, – iki 30 dienų, įskaitant įsigaliojimo dieną;
3. Receptai su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ – iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną;
4. Receptai su žyma „Gydymui tęsti“ – iki 180 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną.
Pasibaigus recepto galiojimo terminui, vaistai nebus išduodami, todėl tokiu atveju reikia pakartotinai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl naujo recepto. Pažymėtina, kad jeigu išrašytas elektroninis receptas su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ ar „Gydymui tęsti“, jis nustoja galioti, jeigu pacientas pirmą kartą neįsigyja jam paskirtų vaistinių preparatų ar kompensuojamųjų MPP per 30 dienų nuo recepto įsigaliojimo dienos, apie tai pacientas turi būti įspėtas gydytojo.

83. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Daktaras prašo kyšio, ką galiu daryti, kur kreiptis?

Gydytojai už reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį yra baudžiami pagal BK 225 str. Prašymas duoti kyšį yra teisei priešinga veika, už kurią gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kyšio davimas (papirkinėjimas), taip pat yra baudžiamosios teisės pažeidimas. Tačiau asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai.
Taigi, tokiu atveju, jeigu gydytojas prašo duoti kyšį, Jūs privalote pranešti apie tai žemiau nurodytais kontaktais. Tuo atveju, jeigu procedūra, už kurios atlikimą reikalaujama kyšio, yra neatidėliotina, esate įsitikinęs, kad kitas specialistas jos suteikti negali, galite duoti kyšį, bet nedelsiant po atliktos procedūros, tiesiogiai arba per atstovus pranešti apie tai atsakingoms tarnyboms:
Specialiųjų tyrimų tarnyba (8-5) 266 3333
„Karštoji“ linija pranešimams apie korupciją: kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, arnybos pareigų neatlikimą ir kitas STT įstatyme įvardytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
pranesk@stt.lt;
el. forma: https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/

Sveikatos apsaugos ministerija 8 800 66 004
Pasitikėjimo linija skirta pranešimams apie su sveikatos priežiūra susijusius pažeidimus, privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų korupciją bei padarytą žalą sveikatos paslaugų gavėjams.
vytautas.sveikauskas@sam.lt;
vilma.sroge@sam.lt;
ramunas.danys@sam.lt
www.sam.lrv.lt

Mobiliąja programėle „Pranešk STT“

83. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kiek gali išrašyti receptų tam pačiam vaistui vienu metu?

Skiriant tos pačios farmakoterapinės grupės vaistą, į kurio sudėtį įeina to paties bendrinio pavadinimo veiklioji medžiaga, tačiau skirtingos farmacinės formos ir (ar) skirtingo stiprumo, vienu metu galima išrašyti tiek receptų, kiek reikia gydymo kursui. Taip pat pacientui pageidaujant, skirtinguose receptuose kompensuojamųjų vaistų gali būti išrašoma iki 6 mėnesių gydymo kursui. Kiekviename atskirame recepte išrašomas kompensuojamųjų vaistų kiekis ne ilgesniam kaip 3 mėnesių gydymo kursui, atsižvelgiant į kompensuojamojo vaisto pakuotės dydį, pažymint žyma „Gydymui tęsti”. Kiekvienas receptas „Gydymui tęsti“ įsigalioja likus 5 dienoms iki pirmesniame recepte nurodytos dienos iki kurios pakanka išduotų kompensuojamųjų vaistų. Kiekvienas receptas „Gydymui tęsti“ galioja ne ilgiau kaip 35 dienas. Jei pirmame recepte yra nurodytas 1 mėnesio gydymo kursui skirtas kompensuojamųjų vaistų kiekis, tai galima išrašyti ne daugiau kaip dar penkis receptus „Gydymui tęsti“, jei nurodytas 2 mėnesių gydymo kursui skirtas kompensuojamųjų vaistų kiekis, tai galima išrašyti ne daugiau kaip dar du receptus „Gydymui tęsti“, jei nurodytas 3 mėnesių gydymo kursui skirtas kompensuojamųjų vaistų kiekis, tai galima išrašyti ne daugiau kaip dar vieną receptą „Gydymui tęsti“.

84. 2018 rugpjūčio 22 d. Kada yra išrašomi mokami ir nemokami siuntimai? Kaip žinoti ar reikės mokėti ir kiek?

Tais atvejais, kai pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą dėl planinės konsultacijos, ji atliekama nemokamai. Turėdamas siuntimą, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Svarbu žinoti, kad nemokamas gydymas garantuojamas tik Privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims. Taigi tyrimai, kuriuos skiria gydytojas specialistas, atliekami nemokamai, išskyrus tyrimus, ir kitas medicinines paslaugas išvardytas įsakyme Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“. Tais atvejais pacientai turi susimokėti. Šį sąrašą galima rasti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.84815/JOuxssHMTe
Mokamas siuntimas rašomas ir tais atvejais, kuomet gydytojas pagal savo kompetenciją neturi teisės skirti konkretaus tyrimo, tačiau mano, jog tai padės teisingai diagnozuoti tam tikrą susirgimą. Tokiu atveju skiriamas mokamas tyrimas, tačiau tik su paciento sutikimu.
Jei gydytojas Jums išrašė siuntimą, tačiau suabejojote, ar reikia mokėti, neskubėkite pasirašyti sutikimo mokamoms paslaugoms, medicinos pagalbos priemonėms, paskirtiems tyrimams. Pirmiausiai klauskite Jus gydančio gydytojo ar jo tiesioginio vadovo, išsiaiškinkite, kodėl prašoma (ar liepiama) susimokėti. Jeigu atsakymas Jūsų netenkins, tuomet raštu kreipkitės į gydymo įstaigos administracijos vadovą. Jei nepavyksta gauti atsakymų gydymo įstaigoje, galite kreiptis raštu į teritorinę ligonių kasą. Šiais ir kitais klausimais galite kreiptis ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888 arba el. pašto adresu info@vlk.lt

85. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Ar daktaras gali pats spręsti ar išrašyti nemokamą ar mokamą siuntimą?

Siuntimas reiškia, kad gydytojas siunčiantis pacientą pas kitą gydytoją nori konsultuotis su kitu gydytoju dėl paciento diagnozės ar gydymo. Su siuntimu pacientas visada turi gauti nemokamą paslaugą, jeigu siuntimą išrašęs medikas:
• dirba sutartį su ligonių kasomis sudariusioje įstaigoje
• teikiantis PSDF lėšomis apmokamas paslaugas
Be to, pacientas turi būti draustas PSDF lėšomis.

Jeigu pacientas pageidauja gauti papildomas paslaugas, medžiagas ar procedūras, tokiu atveju pacientas už papildomas paslaugas, medžiagas ar procedūras moka savo lėšomis (apmokamas tik kainų skirtumas tarp kainų už papildomas paslaugas/medžiagas ir privalomas paslaugas/medžiagas). Visais atvejais pacientas savo valia, patvirtindamas parašu, pasirenka papildomas paslaugas, medžiagas ar procedūras.

Informacija apie mokamas paslaugas bei kainas galima rasti sveikatos priežiūros įstaigų informaciniuose stenduose arba teiraujantis registratūroje.

Trys taisyklės: kaip gauti nemokamą specialisto konsultaciją

86. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jei reikia mokėti priemoką, ar pacientas turi būti informuotas, duoti sutikimą primokėti? 

Valstybė kompensuoja tik bazinį vaisto kainos dydį. Priemoką gali sudaryti transportavimo išlaidos, vaistinių antkainiai ir pan. Gydytojas neprivalo žinoti iš ko susideda vaisto kaina ir neturi galimybės informuoti paciento, tačiau vaistinių darbuotojai turėtų informuoti apie vaisto kainą ir priemoką. Be to, vaistinė turėtų pateikti informaciją apie visų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašą. Asmuo turėdamas šią informaciją pasirenka jį dominančią prekę. Sutikimas išreiškiamas vaisto įsigijimu.

Kaip sutaupyti vaistinėje?

87. 2018 m. rugpjūčio 25 d. Kokios yra nemokamos paslaugos? Pagal ką skirstomos? Ar yra ir galima rasti jų sąrašą?

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant bendroji taisyklė galiojanti Lietuvoje yra ta, jog už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti nereikia, tol kol egzistuoja šių sąlygų visuma:
1) Pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia.
2) Antroji sąlyga – gydymo įstaiga į kurią yra kreipiamasi turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tik už privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens gydymą, kuris gydomas sutartį su TLK turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje sumoka ligonių kasos.
3) Trečioji sąlyga gauti nemokamas gydytojo specialisto paslaugas – Jūsų šeimos gydytojo išrašytas siuntimas. Susirgus visuomet pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį toje gydymo įstaigoje, kurioje esate prisiregistravę. Šeimos gydytojas, įvertinęs Jūsų sveikatos būklę, prireikus nusiųs Jus gydytojo specialisto konsultacijai.
Pagal ką nemokamos paslaugos skirstomos, ar galima rasti jų sąrašą? Visos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nepatenka į mokamų paslaugų sąrašą, PSD apdraustiems asmenims yra nemokamos.

Konkrečias sąlygas ir suteikiamas paslaugas galite rasti čia: http://www.vlk.lt/gyventojams/Documents/0223%20PSDF%20l%C4%97%C5%A1omis%20apmokamos%20paslaugos%201.pdf

88. 2018 m. rugpjūčio 25 d. Kas sprendžia, tvirtina kas yra kompensuojamos, mokamos, nemokamos paslaugos? 

Sveikatos apsaugos ministerija/ministras. Aktualus ministro patvirtintas mokamų paslaugų sąrašas, kainų nustatymo ir indeksavimo tvarka, jų teikimo ir apmokėjimo tvarka:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.21897F4DD271/DUAhPxbqaX

89. 2018 m. rugpjūčio 25 d. Kokios yra mokamos paslaugos? Pagal ką skirstomos? Ar yra ir galima rasti jų sąrašą?

Nors, laikantis visų trijų minėtų sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams tampa nemokamomis, išlieka išimtis – mokamų paslaugų sąrašas. Tai sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo patvirtinamas mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir jų suteikimo tvarka. Sąraše numatyti atvejai, kai net ir apdraustajam PSD, gydymo įstaigose reikia mokėti už paslaugas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ligų ar susirgimų gydymu, todėl jos ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Šiame sąraše rasime tokias paslaugas, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos, akupunktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės procedūros, nėštumo nutraukimas, dantų implantavimas ir kt. Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas, be gydytojo rekomendacijos. Tuomet pacientas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą privalės apmokėti pats. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, lygiai taip pat privaloma susimokėti visą jų kainą. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas.
Aktualų mokamų paslaugų sąrašą galite rasti šiuo adresu:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.21897F4DD271/DUAhPxbqaX

90. 2018 m. rugpjūčio 26 d. Man atrodo, kad gydytojas nepagrįstai atsisako man išrašyti siuntimą, ką galiu daryti? Kur kreiptis?

Pirmiausiai reikėtų žinoti, kad siuntimas nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai išduodamas ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Verta žinoti, jog kiekvienas pacientas turi teisę gydytis pas savo pasirinktą gydytoją, todėl siekdamas įsitikinti, ar siuntimas pas gydytoją specialistą yra reikalingas, pasikonsultuokite su kitu tos srities specialistu, persirašykite pas kitą gydytoją.
Jeigu esate įsitikinęs, jog gydytojas atsisako išrašyti siuntimą nepagrįstai, siekdamas gauti papildomą atlygį, praneškite apie tai jus gydančio gydytojo tiesioginiam vadovui. Jeigu atsakymas Jūsų netenkins, tuomet raštu kreipkitės į gydymo įstaigos administracijos vadovą.  Apie įtariamą kyšininkavimo atvejį praneškite žemiau nurodytais kontaktais:
Specialiųjų tyrimų tarnyba (8-5) 266 3333
„Karštoji“ linija pranešimams apie korupciją: kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimą ir kitas STT įstatyme įvardytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas pranesk@stt.lt;
el. forma: https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/

Sveikatos apsaugos ministerija 8 800 66 004
Pasitikėjimo linija skirta pranešimams apie su sveikatos priežiūra susijusius pažeidimus, privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų korupciją bei padarytą žalą sveikatos paslaugų gavėjams:
vytautas.sveikauskas@sam.lt;
vilma.sroge@sam.lt;
ramunas.danys@sam.lt
www.sam.lrv.lt

Mobiliąja programėle „Pranešk STT“

Psichologinės konsultacijos

1. Kaip padėti sau susitaikyti su tuo, kad ligos metu nyksta tam tikri gebėjimai, tenka atsisakyti tam tikrų įpročių, pomėgių? Kaip įveikti dėl to kylantį nerimą, baimę, pyktį?


Natūralu, kad onkologinės ligos diagnozė sukelia daug audringų jausmų, pakeičia gyvenimo kokybę. Tuo pačiu metu susiduriama su dar vienu iššūkiu – tenka susitaikyti su tuo, kad turimi gebėjimai iš dalies ar visiškai prarandami, galimybės tampa ribotos. Tokiomis aplinkybėmis svarbu mokytis ne tik prarasti, bet ir atrasti, t.y. keisti savo mintis, pastebėti naujas atsiveriančias galimybes (vaikštant lėčiau, galima atidžiau stebėti aplinką, tyrinėti jos teikiamas dovanas ir galimybes; mažėjant draugų ratui atsirinkti pačius svarbiausius ir sielai maloniausius žmones, išmokti ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam pasiprašyti pagalbos). Taip pat labai svarbu žinoti bent keletą būdų, padedančių padaryti pauzę, nurimti, atsipalaiduoti (pvz. užsiimti malonia veikla, dalyvauti savitarpio paramos grupėse ar tiesiog mokėti tinkamai atlikti kvėpavimo pratimus, pasikalbėti su artimu žmogumi).
Daugiau praktinių rekomendacijų galima rasti POLA išleistame leidinyje „Aš galiu pats sau padėti“.

2. Kaip įveikti kylantį nerimą bei įkyrias mintis? Kaip padėti sau susitaikyti su artimožmogaus praradimu sergant onkologine liga?

Sergant onkologine liga, natūralu patirti daug nerimastingų momentų. Ilgalaikis nerimas atsiranda dėl nežinios, kurią atneša liga. Nerimas sustiprėja ne tik dėl savo, bet ir artimųjų sveikatos. Nerimą slopina įdomi, mėgstama veikla, malonūs išgyvenimai, šalia esantys ir padedantys artimieji. Kyla poreikis iš naujo įvertinti, analizuoti santykius su artimaisiais: draugais, šeimos nariais. Tai tampa daug svarbiau ir aktualiau nei įprastai. Prasminga atkreipti dėmesį į džiuginančius santykių momentus, vertinti žmones tarsi dovanas ir už tai būti dėkingiems.
Išgyvenant atkryčius, medicinines intervencijas, ilgalaikį gydymą, tenka susidurti ir su kitokiais praradimais: miršta artimieji, nutrūksta artimi ryšiai. Tuomet normalus gedėjimas gali virsti  „gedėjimu gedėjime“: jis yra sunkiau išgyvenamas, kyla sudėtingesnių jausmų, juos atpažinti bei išjausti reikia daugiau laiko. Kartais užvaldo  kaltė, pyktis, nusivylimas, bet kartu ir noras atleisti, užsimiršti. Tačiau atleisti ne visada paprasta ypač jei santykiai su  žmogumi, kurio netekote, buvo konfliktiški, įtempti. Gedint svarbu atpažinti ne tik jausmus, bet ir savo išgyvenamą gedėjimo stadiją. Leiskite  sau joje išbūti, bet ir neužsibūti. Tik eidamas mažais žingsneliais galite pasiekti palengvėjimą, dėkingumą ir iš tiesų atsisveikinti. Tam, kad atleistumėte ir paleistumėte, nebūtina pamiršti, galima tiesiog leisti tam būti. Leiskite būti jausmams, išgyvenimams, įvykiams, mintims. Priimkite tai, kaip dalį savęs – autentišką, gryną, tikrą ir ne mažiau brangią patirtį.
Daugiau praktinių rekomendacijų galima rasti POLA išleistame leidinyje „Gedėjimas“.

3. Prieš metus man buvo nustatyta onkologinė liga. Šiais metais liga vėl atsinaujino. Labai bijau, sunku vėl rasti jėgų kovoti iš naujo, kyla baimė dėl mažo išgyvenamumo. Kaip galėčiau sau padėti?

Baimė, neviltis išgirdus apie ligos atsinaujinimą yra visiškai natūralūs jausmai, jie apninka daugelį mūsų, išgirdusių tokią diagnozę. Taigi labai svarbu klausyti gydytojų, ir rasti tik Jums tinkančius nusiraminimo būdus. Vienus ramina meditacija,  kitus –  pasivaikščiojimas lauke arba išsikalbėjimas su draugais ar artimaisiais, dar kiti iš naujo atranda tikėjimą Dievu. Vidinė ramybė, tikėjimas gydymo efektyvumu bei šeimos palaikymas – be galo svarbūs veiksniai kelyje į remisiją.

 

4. Kaip padėti sau, kai atrodo, kad nebėra vilties, kai gyveni vienas, sergi onkologine liga ir artimoje aplinkoje esi patyręs daug netekčių, susijusių su onkologinėmis ligomis?

Kartais gyvenime aplinkybės klostosi itin sudėtingai, tenka patirti daug skaudžių išgyvenimų. Itin sudėtinga, kai skausmą, įtampą, baimę, praradimo, nevilties jausmus tenka išgyventi vienam, nes šalia nėra artimųjų, draugų, suprantančių ir palaikančių žmonių. Tuomet labai svarbu nenuleisti rankų ir neužsisklęsti, o dėl patiriamos emocinės būsenos kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus (psichologą, psichiatrą).
Tokias paslaugas nemokamai ir be šeimos gydytojo siuntimo galima gauti Psichikos sveikatos centre, esančiame Jūsų poliklinikoje. Psichikos sveikatos specialistas išklausys Jūsų gyvenimo istoriją, kartu ieškos galimų išeičių, padrąsins ir palydės pokyčių kelyje. Svarbiausia – pripažinti, kad Jums reikalinga pagalba, ir išdrįsti jos kreiptis. Galima tikėtis ir likimo draugų pagalbos galima tikėtis dalyvaujant savitarpio paramos grupėse, religinėse bendruomenėse, bendraujant socialiniuose tinkluose. Taigi išeitis visuomet yra. Dažnu atveju – net ne viena.

 

5. Kaip susitaikyti su tuo, kad jautiesi ne toks svarbys kaip buvai prieš onkologinę ligą? Kaip elgtis, kai mažiau dėmesio tau rodo buvę kolegos, draugai? Kaip priimti naująjį save išgyvenant naują gyvenimo etapą?

Susirgus onkologine liga dažnai pasikeičia paties paciento požiūris į save. Kartais kyla nevertingumo, nevisavertiškumo jausmas. Aplinkiniai žmonės sutrinka matydami, kad pats žmogus savęs bijo ir nepriima. Pirmasis žingsnis situacijos keitimo link – priimti save jau šiek tiek kitokį, leisti sau gyventi lėčiau, atsisakyti nuvertinimo jausmo, daugiau dėmesio skirti sau ir savo sveikatai. Kai dovanosite laiko sau, atsiras jėgų dovanoti laiko ir kitiems. Svarbu neskubėti, atrasti malonią veiklą, palaikančius žmones (apsidairykite aplink, kartais jie yra šalia ir laukia, kad Jūs jais patikėtumėte), domėtis savęs stiprinimo būdais, skaityti įkvepiančias istorijas, kurios suteikia naujų jėgų. O jei norisi dalintis, ieškokite savitarpio pagalbos grupių, tapkite POLA savanoriu. Daugiau praktinių rekomendacijų galima rasti POLA išleistame leidinyje „Aš galiu pats sau padėti“.

Nemokamų konsultacijų teikimas POLA bendruomenės nariams yra viena iš šiuo metu įgyvendinamo  projekto “Nepakantumo korupcijai sveikatos priežiūros srityje didinimas”, finansuojamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-02-0011, veiklų.