Pagalba sau

POLA mobilioji programėlė

POLA mobilioji programelė
Android programėlės įsirašymas
iOS programėlės įsirašymas
Privatumo politika
Dažniausiai užduodami klausimai

Bendra informacija

Kas yra vėžys?
Jeigu sergi pats
Jeigu serga tavo vaikas
Jeigu serga artimasis

Edukaciniai video

Vėžį sukeliantys rizikos veiksniai ir prevencija
Mityba
Limfedema
Fizinis aktyvumas
Kokybiškas miegas: ką svarbu žinoti
Šlapimo nelaikymas
Žarnyno sveikata ir vėžio prevencija
Nepageidaujamų simptomų valdymas
Sėkmingos kelionės per chemoterapiją gidas
Emocinis onkologinės ligos pasaulis
Sveikatos raštingumas
POLA Akademija
Sveikatos raštingumo akademija
POLA žmonės: pacientų istorijos
Prevencija
Burnos sveikata iki ligos ir po diagnozės
Slauga
Apie inkstų vėžį
Svečiuose pas onkologą

Edukaciniai leidiniai

Apie leidinius
Patarimai apie gyvenseną
Kaip atpažinti vėžio simptomus
Apie diagnostiką ir gydymą
Slauga, paliatyvi pagalba

Renginių medžiaga

Renginių medžiaga

Gydymo metodai

Chirurgija
Chemoterapija
Radioterapija
Elektrochemoterapija
Radiochirurgija / Gama peilis
Hormonų terapija
Biologinė terapija
Imunoterapija
Gydymo metodų derinimas
Taikinių (biologinė) terapija
Kaulų čiulpų transplantacija
Abliacija
Krioterapija
Aukšto intensyvumo fokusuoto ultragarso abliacija
Gydymo metodų derinimas

Tyrimų metodai

Kaulų čiulpų tyrimas
Juosmens punkcija
Radiologiniai tyrimai
Ultragarsinis tyrimas
Kompiuterinė tomografija
Magnetinio rezonanso tomografija
Pozitronų emisijos tomografijos skenavimas
Genetiniai tyrimai
Vėžio žymenys
Biopsija
Kaulų skenavimas
Mamografija
Endoskopija
Bronchoskopija

Prevencija

Pirminė vėžio profilaktika
Ką kiekvienas turėtų žinoti?
Antrinė vėžio profilaktika
Tretinė vėžio profilaktika

Renginiai

Aktualijos

Įsirašykite POLA mobiliąją programėlę

Jei esate POLA kortelės turėtojas, POLA mobiliąją programėlę Android vartotojai gali parsisiųsti paspaudę šią nuorodą. POLA mobiliąją programėlę iOS (Apple) vartotojai gali parsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Jei esate onkologinis pacientas ir neturite POLA kortelės, užsisakykite kortelę nemokamai čia >>

KODĖL VERTA NAUDOTIS POLA MOBILIĄJA PROGRAMĖLE

Lengvesnė ligos ir nepageidaujamų reiškinių kontrolė

  • POLA programėlėje galima patogiai registruoti, kaupti ir reguliariai atnaujinti informaciją apie nepageidaujamus onkologinės ligos ar jos gydymo sukeltus simptomus.
  • Visus supildytus simptomus galima atsisiųsti, peržiūrėti ir palyginti jų dinamiką, o taip pat pasidalinti su Jus gydančiu gydytoju ar artimaisiais.
  • Greitai ir paprastai pasilyginti, ar Jums būdingi simptomai taip pat pasireiškia ir kitiems tos pačios diagnozės pacientams (kuo daugiau tos pačios diagnozės asmenų naudosis programėle, tuo duomenys bus statistiškai tikslesni).
  • Turint sukauptą informaciją apie nepageidaujamų simptomų pasireiškimą, atsiranda galimybė aiškiau ir tiksliau apie juos informuoti savo gydytoją.

Virtuali POLA kortelė

  • Programėlėje yra integruota konkretaus programėlės naudotojo virtuali POLA kortelė.
  • POLA kortelės privalumais galima naudotis paprasčiau ir patogiau, pvz. matyti savo gyvenamojoje vietovėje su POLA kortele taikomas nuolaidas.

Papildomos dovanos ir naudos

  • Už naudojimąsi POLA programėle skiriami taškai.
  • Priklausomai nuo taškų skaičiaus, suteikiama pirmumo teisė konsultuotis su specialistais, dalyvauti edukaciniuose renginiuose, nemokamai lankytis kultūros renginiuose, didžiuosiuose koncertuose.
  • Aktyviausiųjų POLA programėlės naudotojų lauks dovanos, pvz. Kembridžo profesorius R. Thomas knyga „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti”.

Aktuali informacija

  • Programėlės naudotojai greičiau sužino svarbiausias onkologijos srities naujienas.
  • Lengvai ir patogiai mato visą POLA rengiamą informaciją, kvietimus į renginius ir pan.

Galimybė prisidėti prie svarbių pokyčių onkologiniams pacientams

  • Programėlėje pateikiama nuasmeninta informacija sudarys galimybes teikti rekomendacijas ir tobulinti gydymo procesus šalies sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi onkologiniai pacientai.

POLA mobiliosios programėlės idėja

Idėja sukurti Lietuvos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų mobiliąją programėlę kilo 2018 m. atsižvelgiant į tai, kad su sveikata susijusios mobiliosios programėlės (angl. mobile health apps) vis dažniau naudojamos pacientų priežiūrai visame pasaulyje. Šių programėlių pagalba pacientams suteikiama galimybė aktyviau įsitraukti į savo onkologinės ligos valdymą. Pavyzdžiui, registruojant vaistų vartojimą, stebint gydymo dinamiką, stebint šalutinių poveikių pasireiškimą ir planuojant tolesnius vizitus pas gydytoją. Programėlės naudingos ir pacientų artimiesiems, jos gali būti naudojamos slaugant ar rūpinantis sergančiais šeimos nariais. Programėlės surinkta papildoma informacija pasidalinus su gydančiu gydytoju, sudaromos galimybės paskirti labiau personalizuotą gydymą. 

Mobiliosios sveikatos programėlės skatina pacientų savikontrolę, savarankiškumą valdant savo ligą, skatina sužinoti daugiau apie save. Tyrimai rodo, jog pacientai vis labiau integruoja programėles į savo onkologinės ligos valdymą ir priežiūrą. Vieno tyrimo metu pusė pacientų teigė norintys siųsti papildomus sveikatos duomenis, surinktus per mobiliąją sveikatos programėlę, savo gydytojui, bei išreiškė nuomonę, kad jei programėlėje fiksuojami duomenys būtų vertinami kartu su kitais diagnostiniais tyrimais, būtų priimami visapusiškesni, geresni sprendimai dėl jų gydymo. 

Nuasmeninti ir apibendrinti daugelio pacientų duomenys naudojami mokslo tikslais, bei priimant sprendimus sveikatos politikos srityje.

Inicijuodama POLA pacientų programėlės projektą, POLA siekia, kad informacija apie Lietuvos pacientų ir sveikatos sistemos problemas būtų reprezentatyvi, parodytų realų ir metodologiškai pagrįstą vaizdą, kad surinkti  ir apibendrinti duomenys padėtų spręsti sveikatos sektoriaus problemas ir inicijuoti reikiamus pokyčius. Pasinaudodama apibendrintais duomenimis, POLA numato rengti mokslines publikacijas, kuriose naudojantis tinkama metodologija aprašys onkologine liga sergančių pacientų demografines, socialines, ekonomines ir medicinines problemas. POLA analizuos tik nuasmenintus duomenis,  apibendrintą informaciją (ne konkretaus paciento ligos duomenis) teiks raštu vaistų ir kitų sveikatos technologijų vertinimo procese, taip pat POLA mobiliosios programėlės vartotojams bus siunčiamos specializuotos apklausos, siekiant išsiaiškinti konkrečia liga (pvz. krūties, prostatos, storosios žarnos, kiaušidžių, plaučių vėžiu, melanoma) sergančių pacientų problemas (gyvenimo kokybės klausimai, priemokos, šalutinis gydymo poveikis). POLA jokių konkretaus paciento duomenų neperduos jokiai įstaigai ar įmonei. POLA atliktos analizės bus skelbiamos viešai ir visiems prieinamos, tačiau visais atvejais duomenys bus nuasmeninti.

POLA mobiliosios programėlės projekto I-o etapo įgyvendinimas

POLA mobiliosios programėlės projektas įgyvendinamas etapais.

2019 m. E-sveikatos srityje besispecializuojančios kompanijos “Andaman7” mobiliosios programėlės pagrindu buvo suprojektuota, suprogramuota ir ištestuota POLA pacientų registro mobilioji aplikacija. Šiame etape buvo apsispręsta pacientų registrą vystyti 4 ligų pagrindu, sudarant galimybę prie jo prisijungti krūties vėžio, prostatos vėžio, melanomos, plaučių vėžio pacientams.

Andaman7 pagrindu parengtoje programėlėje pacientams realizuota galimybė visus savo onkologinės ligos tyrimus, medicininius dokumentus susikelti į programėlę ir tokiu būti turėti visus savo tyrimų rezultatus ir medicininius dokumentus vienoje vietoje. Taip pat įdiegta funkcija savo tyrimų rezultatus lengvai persiųsti pasirinktiems asmenims – žmonai, vyrui, dukrai, sūnui, šeimos gydytojui, onkologui ar bet kuriam kitam asmeniui, kartu apsisprendžiant, kokia dalimi medicininės informacijos norima su jais dalintis. 

Kaip papildomas funkcionalumas, sudaryta galimybė vienoje vietoje kaupti paciento duomenis apie mitybą, fizinį aktyvumą, miego ciklą, gaunamus iš kitų išmaniųjų įrenginių, bei numatyta funkcija, skirta dalyvauti POLA apklausose, išsakant savo nuomonę ir lūkesčius apie onkologinių pacientų poreikius. 

Atsižvelgiant į tai, kad programėlė – novatoriškas produktas, o didžioji POLA bendruomenės narių dalis – vyresnio amžiaus, sukūrus programėlę, didelis dėmesys skirtas jos pristatymui.  Visų pirma, parengta informacinė medžiaga potencialiems registro programėlės naudotojams, kurioje pateikti atsakymai apie tai, kas yra pacientų registras, pristatyta registro nauda konkrečiam asmeniui, pristatyti “Andaman7” programėlės privalumai, pateikti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, parengta detali POLA registro įdiegimo ir naudojimo instrukcija.

Taip pat pacientams buvo sukurtas programėlės įsirašymo video ir patalpintas youtube platformoje.

Parengus pristatymus ir instrukcijas, POLA bendruomenės nariams – onkologiniams pacientams, turintiems krūties vėžio, prostatos vėžio, melanomos, plaučių vėžio diagnozę, išplatinti el.laiškai su kvietimu įsidiegti POLA registro mobiliąją programėlę, kartu pateikiant ir praktinę informaciją, kaip tą padaryti. Informacija taip pat paskelbta POLA internetinėje svetainėje ir Facebook paskyroje

Tokiu būdu, 2019 m. lapkričio pabaigoje pradėjo funkcionuoti 4 onkologinių susirgimų (krūties vėžio, prostatos vėžio, melanomos, plaučių vėžio) registrai. 

Pažymėtina, kad mėnesį laiko buvo sudaryta galimybė gauti asmeninę konsultaciją dėl programėlės įsidiegimo, paskelbiant telefono numerį gyvoms konsultacijoms, o lapkričio – gruodžio mėn. organizuoti 4 tiksliniai renginiai prostatos, krūties, plaučių vėžio ir melanomos pacientams, kurių metu apžvelgtos naujausios gydymo tendencijos bei pristatytas pacientų registras, atsakyta į kylančius klausimus.

2019 m. gruodžio pabaigoje krūties vėžio, prostatos vėžio, melanomos, plaučių vėžio registruose buvo užsiregistravę apie 300 pacientų, lygiagrečiai socialiniame tinkle Facebook sukurtos 4 uždaros pacientų grupės, moderuojamos POLA specialistų: Gyvenimas sergant prostatos vėžiu (dabar 725 nariai), Gyvenimas sergant krūties vėžiu (dabar 4620 narių), Gyvenimas sergant melanoma (dabar 600 narių), Gyvenimas sergant plaučių vėžiu (dabar 560 narių). Taip pat nuolat papildoma POLA kortelės turėtojų duomenų bazė, kurioje 2019 m. pabaigoje buvo informacija apie 14000 onkologinių pacientų (vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, onkologinės ligos diagnozė ir jos nustatymo data).

Nuo 2020 m. pradžios onkologinių pacientų duomenys pagal susirgimų grupes aktyviai naudojami dalyvaujant sveikatos technologijų vertinimo procese bei atliekant pacientų apklausas-tyrimus.

POLA mobiliosios programėlės projekto II-as įgyvendinimo etapas

 2020 metais pradėtas II-as POLA mobiliosios programėlės projekto įgyvendinimo etapas, kurio metu buvo vertinami ir analizuojami pacientų poreikiai ir pagal tai priimami sprendimai dėl tolesnio POLA mobiliosios programėlės vystymo. Kadangi POLA pacientų registro mobiliosios aplikacijos, sukurtos Andaman7 pagrindu, vartotojų skaičius augo mažiau nei buvo tikėtąsi, 2020 m. pradžioje buvo inicijuota programėlės vartotojų apklausa. Surinkus grįžtamąjį ryšį, išanalizavus pacientų komentarus,  buvo pastebėta, kad didelė dalis asmenų nurodė, kad programėle buvo sudėtinga naudotis. Nors programėlė siūlo platų funkcionalumų spektrą, kaip sveikatos duomenų saugojimą, vaistų priminimus, tačiau dėl sudėtingos integracijos su Lietuvos e-sveikatos sistema pacientai negalėjo jų išnaudoti. Taip pat programėlėje trūko papildomų funkcionalumų kaip gebėjimo pasilyginti šalutinius poveikius, būti labiau pritaikyta mūsų pacientų poreikiams (aiškesnis valdymas, pritaikymas visiems įrenginiams, net kompiuteriams).

Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta sukurti II-ąją POLA mobilios programėlės versiją, integruojant joje galimybę pacientams stebėti ir vertinti savo sveikatos duomenis, o taip pat naudotis POLA bendruomenei priklausančiomis galimybėmis. Nuspręsta, kad programėlę bus galima įsirašyti ne tik į nešiojamus įrenginius (pvz.: telefoną, planšetę ar kitą įrenginį), bet ir realizuota galimybė vartotojams programėle naudotis per savo stacionarų kompiuterį.

2020 m. gruodžio mėn. vartotojams pristatyta II-oji POLA mobiliosios programėlės versija, sudaranti galimybę aplikacijos vartotojams susiregistruoti ir reguliariai atnaujinti pasireiškiančius nepageidaujamus onkologinės ligos ar jos gydymo iššauktus simptomus ir statistiškai pasilyginti, ar jiems būdingi simptomai taip pat pasireiškia ir kitiems tos pačios diagnozės pacientams (kuo daugiau tos pačios diagnozės asmenų naudosis programėle, tuo duomenys bus statistiškai tikslesni). Sukurtas “Profilio” langas, kuriame pacientai gali užpildyti pradinę informacija apie save ir savo ligą. Šešioms skirtingoms ligų grupėms (krūties vėžio, plaučių vėžio, prostatos vėžys, storosios žarnos vėžio, kiaušidžių vėžio, melanomos), sukurti skirtingi “Savijautos” klausimynai, kuriuose pateikiamą informaciją pacientai skatinami atnaujinti kartą per mėnesį, užpildant informaciją apie tai, kur ir kokie  šalutiniai poveikiai pasireiškia  bei nurodyti informaciją apie gaunamą gydymą ir vartojamus vaistus. 2021 m. sausio mėn. programėlėje realizuotas funkcionalumas, sudarantis kiekvienam vartotojui galimybę savo supildytus simptomus atsisiųsti, peržiūrėti ir palyginti jų dinamiką, o taip pat pasidalinti jais su gydančiu gydytoju ar artimaisiais.

Programėlėje taip pat pateikiama informacija apie visas su POLA kortele taikomas nuolaidas programėlės naudotojo gyvenamojoje vietovėje, realizuota galimybė filtruoti nuolaidas pagal paslaugos tipą ir vietovę. Programėlėje taip pat integruota elektroninė POLA kortelės versija (su unikaliu numeriu ir brūkšniniu kodu).

Įdiegta nauja asmens identifikavimo sistema registracijos metu susieja asmenį su POLA kortele, iš POLA kortelės duomenų bazės nuskaitant asmens kontaktus: telefono numerį ir/ar elektroninio pašto adresą. Ši sistema padeda greitai identifikuoti vartotojus, palengvina registracijos procesą ir užtikrinti saugumą. Taip pat įdiegta funkcija iš naujo autentifikuoti vartotoją neprarandant paskyros, kai pamirštas slaptažodis.

Už kiekvieną veiksmą bei aktyvų programėlės naudojimą suteikiami POLA taškai, už kuriuos pagal surinktą taškų skaičių galima gauti papildomas paslaugas ar dovanas. Programėlėje taip pat realizuota galimybė skaityti POLA naujienas, peržiūrėti dažniausiai užduodamus klausimus (DUK), užpildyti atsiliepimų formą, paliekant asmeninius komentarus, susijusius su programėlės vartojimu.

POLA mobilioji programėlė prieinama visai POLA pacientų bendruomenei, asmenims, kuriems diagnozuota onkologinė liga, bet jie neturi POLA kortelės, atsidarius programėlę, pasiūloma kreiptis dėl POLA kortelės, užpildant prašymą ir pateikiant visus reikalingus duomenis internetu. Šiuo metu specifiniai ligos klausimynai sukurti 6 onkologinėms ligoms (Krūties vėžys, Plaučių vėžys, Prostatos vėžys, Storosios žarnos vėžys, Kiaušidžių vėžys ir Melanoma), kitų ligų diagnozėms pateikiamas tipinis standartizuotas klausimynas, tad registruotis ir naudotis POLA pacientų programėlė skatinami visi POLA kortelės turėtojai.

POLA mobilioji programėlė bus nuolat tobulinama, pridedant papildomus funkcionalumus.

Dėkojame prie POLA mobiliosios programėlės kūrimo prisidėjusiems:

Pirmiausia atsisiųskite POLA mobiliąją programėlę:

  1. Tai galite padaryti paspaude čia

Tuomet užsiregistruokite POLA mobiliojoje programėlėje:

  1. Jei jungiatės pirmą kartą spustelkite „registracija“.
  2. Įveskite paskutinius 6 savo POLA kortelės skaitmenis. Pažymėkite varnelę, kad sutinkate su privatumo politika.
  3. Pasirinkite kaip norite gauti patvirtinimo kodą SMS ar el.paštu. Mes rekomenduojame el. paštu, nes pranešimą gausite per kelias sekundes. SMS gali užtrukti kelias minutes.
  4. Suveskite patvirtinimo kodą.
  5. Susikurkite slaptažodį ir jį vėl pakartokite.
  6. Suveskite paskutinius 6 savo POLA kortelės skaitmenis ir naujai sukurtą slaptažodį.

Video kaip tą padaryti:

Profilio užpildymas POLA mobiliojoje programėlėje:

Pirmą kartą prisijungę užpildykite profilio skiltį: Vardas, amžius, rajonas (pasirinkite iš pateiktų), miestas (įrašykite patys)., pirminė diagnozė – TLK kodas (jį rasite savo ligos išraše, suvedę kodą Jums po sistema pasiūlys diagnozę – ją ir pasirinkite), pasirinkite stadiją ir gretutines ligas. Anketos gale Jūsų paprašys paspausti „Prenumeruoti“ mygtuką, jį paspaudus gausite naujienas patys pirmi.

Video kaip tą padaryti:

Pirmiausia užsiregistruokite POLA mobiliojoje programėlėje:

  1. Savo naršyklėje suveskite registras.pola.lt.
  2. Jei jungiatės pirmą kartą spustelkite „registracija“.
  3. Įveskite paskutinius 6 savo POLA kortelės skaitmenis. Pažymėkite varnelę, kad sutinkate su privatumo politika.
  4. Pasirinkite kaip norite gauti patvirtinimo kodą SMS ar el.paštu. Mes rekomenduojame el. paštu, nes pranešimą gausite per kelias sekundes. SMS gali užtrukti kelias minutes.
  5. Suveskite patvirtinimo kodą.
  6. Susikurkite slaptažodį ir jį vėl pakartokite.
  7. Suveskite paskutinius 6 savo POLA kortelės skaitmenis ir naujai sukurtą slaptažodį.

Video kaip tą padaryti:

Kai užsiregistruojate galite įsidiegti programėlę:

  1. Naršyklėje suvedus registras.pola.lt Jums iššoks langelis kuris pasiūlys įsidiegti programėlę.
  2. Spustelkite apčioje esančią rodyklėlę ir pasirinkite „Add to Home screen“.
  3. Nuo šiol programėlė bus Jūsų telefone.

Profilio užpildymas POLA mobiliojoje programėlėje:

  • Pirmą kartą prisijungę užpildykite profilio skiltį: Vardas, amžius, rajonas (pasirinkite iš pateiktų), miestas (įrašykite patys)., pirminė diagnozė – TLK kodas (jį rasite savo ligos išraše, suvedę kodą Jums po sistema pasiūlys diagnozę – ją ir pasirinkite), pasirinkite stadiją ir gretutines ligas. Anketos gale Jūsų paprašys paspausti „Prenumeruoti“ mygtuką, jį paspaudus gausite naujienas patys pirmi.

Video kaip tą padaryti:

Šioje POLA mobiliosios programėlės Privatumo politikoje pateikiame pagal Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamentą Nr. 2016/679 (ES) (toliau – Reglamentas) privalomą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą.

Duomenų valdytojas, nustatantis Jūsų asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, juridinio asmens kodas 302704554, registracijos adresas A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas, Lietuva, veiklos adresas Kalvarijų 235, LT-08311, Vilnius, Lietuva, telefonas +370 620 74646, el. paštas info@pola.lt.

Šioje Privatumo politikoje numatytos sąlygos taikomos Jūsų asmens duomenų tvarkymui, kuris atliekamas Jums registruojantis POLA mobiliojoje programėlėje, ja naudojantis bei kitokiam susijusiam programėlėje pateiktų duomenų tvarkymui.

Į POLA mobiliąją programėlę įkelti ir joje matomi Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi tik tuo tikslu, kad galėtumėte naudotis šia programėle. Programėlėje bus prieinami registracijos metu ir vėliau Jūsų įvesti asmens duomenys, be to, registracijos metu POLA ID bus paimtas iš POLA kortelės bazės.

Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi ir saugomi tol, kol naudositės POLA mobiliąją programėle. Naudotojo paskyra bus panaikinta Jums pateikus tokį prašymą elektroninio pašto adresu registras@pola.lt ir save identifikavus nurodytu būdu, taip pat praėjus 5 metams nuo paskutinio naudojimosi programėle.

Jeigu tai bus būtina, prieiga prie Jūsų asmens duomenų gali būti suteikiama IT paslaugų teikėjams, įpareigojant juos užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą. Duomenys taip pat gali būti teikiami valstybės institucijoms, jeigu tai įpareigotų teisės aktai.

Informuojame, kad Jūs turite šias duomenų subjekto teises: teisę susipažinti su savo duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; teisę reikalauti ištaisyti arba, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo tikslus papildyti asmens neišsamius asmens duomenis; teisę prašyti savo duomenis sunaikinti arba sustabdyti savo duomenų tvarkymo veiksmus (išskyrus saugojimą); teisę prašyti, kad asmens duomenų tvarkymas būtų apribotas; teisę į duomenų perkėlimą; teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Tam, kad būtų galima įgyvendinti Jūsų duomenų subjektų teises, būtina nustatyti Jūsų tapatybę. Nenustačius Jūsų tapatybės, nebus galima įsitikinti, ar kreipiasi tikrai tas asmuo, kurio asmens duomenys yra tvarkomi, todėl nebus galima įgyvendinti Jūsų teisių.

Gali būti atsisakyta nagrinėti iš Jūsų gautą prašymą dėl teisių įgyvendinimo arba už tai gali būti paprašyta atitinkamo mokesčio, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas arba perteklinis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

Jeigu pageidautumėte įgyvendinti savo duomenų subjekto teises ar turėtumėte kitokių klausimų dėl savo asmens duomenų tvarkymo, prašome kreiptis anksčiau nurodytais duomenų valdytojo kontaktiniais duomenimis.

POLA mobiliosios programėlės įsirašymo DUK:

Suvedus POLA kortelę ir paspaudus gauti kodą, rašo jog toks vartotojas neegzistuoja?

Tokiu atveju, parašykite el. laišką į registras@pola.lt nurodytami savo kortelės numerį, el. paštą ir telefono numerį ir Jums greitai sutvarkys.

Prisijungus prie programėlės nerandu kaip ją įsirašyti/ praleidau nuorodą?

Tokiu atveju įsitikinkite, kad esate jau atlikę registraciją ir prisijungę prie savo paskyros. Telefono viršutiniame dešiniajame kampe paspauskite ant trijų taškiukų ir pasirinkite „Pridėti prie ekrano“ (angl. „add to home screen) ir tuomet programėlė Jums atsiras telefono menu lange.

Prisijungiant manęs prašo slaptažodžio, koks jis?


Prieš prisijungiant, Jūs turite atlikti registraciją (ši mygtuką rasite apačioje). Tuomet save identifikavus ir susikūrus slaptažodį galite prisijungti prie programėlės.

Per telefoną sunku atlikti registraciją/ prisijungti, ką daryti?


Primename, kad tiek atlikti registraciją tiek naudoti programėle galite naudodami savo stacionarų kompiuterį, plančetę ar kitą įrenginį kuris tik Jums patogus. Visas procesas yra vienodas.

Naudojimosi programėle DUK:

Ar suteiksite pagalbą, išmokstant naudotis programėle?

Taip, POLA komanda organizuos bent tris mokymus pacientams, kurie norėtų naudotis programėle, bet nemoka. Taip pat konsultuosime el. paštu ( registras@pola.lt ), telefonu, kada reikės ir kiek reikės.

Ar programėle galima naudotis nemokamai? Ar programėlė ateityje taps mokama?

POLA programėlė onkologiniams pacientams yra ir bus nemokama.

Ar ne onkologiniai pacientai galės naudotis šia mobiliąja programėle?

Ne, POLA programėlė skirta tik POLA kortelės turėtojams – onkologiniams pacientams.

Ar POLA programėle galiu naudotis stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje?

Taip, POLA programėlė bus pritaikyta naudotis visomis platformomis. Mes rekomenduojame šia programėle naudotis savo mobiliajame telefone.

FUNCIONALUMAS

Kas yra POLA taškai? Už ką jie yra duodami? Kokia man iš to nauda?

POLA programėlės bendruomenei už naudojimąsi ja (pvz. užsiregistravimą, apklausų pildymą, grįžtamąjį ryšį, t.t.) bus suteikiami ir kaupiami POLA taškai. Surinkus tam tikrą kiekį taškų, gausite įvairius pasiūlymus bei prizus (pvz. individualios konsultacijos, nemokami kvietimai į parodas, kultūros renginius, koncertus, POLA atributika bei knygos, t.t.).

Kodėl svarbu paspausti nuorodą „prenumeruoti“?

Paspaudę nuorodą „Prenumeruoti”, Jūs pirmieji gausite personalizuotus (pagal Jūsų ligą, vietovę ar kitus parametrus) skirtus pranešimus bei kvietimus.

DUOMENŲ SAUGUMAS

Ar mano duomenys nebus parduodami kitoms įstaigoms? Kaip užtikrinsite, kad programėlės naudotojų duomenys nebus naudojami komerciniais ar kitokiais netinkamais tikslais?

POLA jokių konkretaus paciento duomenų neparduos jokiai įstaigai ar įmonei. POLA atliktos analizės bus skelbiamos viešai ir visiems prieinamos, tačiau visais atvejais duomenys bus nuasmeninti.

Jeigu skelbiami duomenys bus anonimiški, kaip jie bus naudojami mokslinėse publikacijose?

Šiuo projektu POLA siekia, kad apie Lietuvos pacientų ir sveikatos sistemos problemas sužinotų kuo daugiau žmonių, todėl surinkus pakankamą kiekį duomenų, POLA rengs mokslines publikacijas, kuriose naudojantis tinkama metodologija aprašys onkologine liga sergančių pacientų demografines, socialines, ekonomines ir medicinines problemas, tam pakaks nuasmenintų duomenų.

Jei užsiregistravęs programėlėje vėliau nuspręsiu ja nebesinaudoti, ar mano duomenys ir toliau liks joje? Kas tokiu atveju bus daroma su mano duomenimis?

Jei ištrinsite POLA programėlę, POLA daugiau duomenų nebekaups. POLA pagal bendrajį duomenų apsaugos įstatymą įsipareigoja saugoti nuasmenintus duomenis. Daugiau informacijos galite rasti mūsų tinklapyje: https://pola.lt/pagalba-sau/#privatumo-politika

Kaip ir kokias tikslais bus naudojami programėlės naudotojų duomenys?

Nuasmenintus duomenis analizuos POLA ir apibendrintą informaciją (ne konkretaus paciento ligos duomenis) teiks raštu vaistų ir kitų sveikatos technologijų vertinimo (kompensavimo) procese, taip pat POLA pacientų registro pacientams bus siunčiamos specializuotos apklausos, siekiant išsiaiškinti konkrečia liga (pvz. krūties, prostatos, storosios žarnos, kiaušidžių, plaučių vėžiu, melanoma) sergančių pacientų problemas (gyvenimo kokybės klausimai, priemokos, šalutinis gydymo poveikis).

Ar bus galima susipažinti su apklausų, mokslinių tyrimų ir publikacijų bei kitais rezultatais?

Taip, visi POLA atliktų analizių rezultatai bus skelbiami viešai POLA interneto svetainėje, socialinėje medijoje, renginių metu.

Kaip užtikrinsite, kad programėlės naudotojų duomenys nebus nutekinami ir atskleidžiama konfidenciali informacija?

Už visą informacijos saugojimą bus atsakinga POLA. POLA matys tik mažą dalį Jūsų įvedamų duomenų ir visi jie bus nuasmeninti (nežinosime, kas tuos duomenis pateikė).

Kas turės prieigą prie programėlėje įvestų jos naudotojų duomenų?

Tik POLA turės prieigą prie nuasmenintų Jūsų naudotojų duomenų.

Kokią naudą iš šio projekto turi POLA?

Norime sveikatos politikams parodyti realų ir metodologiškai pagrįstą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria POLA atstovaujami pacientai, todėl analizuosime nuasmenintus duomenis ir teiksime pastabas ir pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Seimui.

Kas yra vėžys?

Kūno organai ir audiniai sudaryti iš mažyčių statybinių blokelių, vadinamų ląstelėmis. Vėžys – tai tokių ląstelių liga. Įprastai ląstelės dalijasi tvarkingai ir jų skaičius neperžengia tam tikros ribos. Tačiau jei dėl kokios nors priežasties procesas tampa nevaldomas, ląstelės dalijasi nepaliaujamai. Dažniausiai tokios ląstelės pavirsta dariniu, kuris vadinamas naviku. Navikai būna gerybiniai arba piktybiniai. Gydytojai gali pasakyti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis, kai iš paciento paimamas audinio gabaliukas (biopsija) ir mikroskopu ištiriamas mažas ląstelių pavyzdys.

Gerybinio naviko atveju ląstelės neišplinta į kitas organizmo dalis, taigi, jos nėra vėžinės. Tačiau jos gali dalytis organizmo dalyje, kurioje susidarė (pirminėje vietoje) ir spausti šalia esančius organus.

Piktybinio naviko atveju ląstelės geba išplisti už organizmo vietos, kurioje susidarė. Negydomi navikai gali išplisti į aplinkinius audinius. Piktybiniai navikai gali atsirasti įvairiose organizmo vietose – egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų vėžio tipų, kiekvienas jų kitaip vadinamas ir gydomas. Vėžys gali išsivystyti tokiuose organuose kaip inkstai ar smegenys. Tokie dariniai vadinami solidiniais arba kietaisiais navikais.

Retkarčiais auglio ląstelės atitrūksta nuo pagrindinio (pirminio) naviko. Jos gali plisti į kitus organus per kraujotakos ir limfinę sistemas. Vėžio ląstelės pasiekusios naują sritį gali dalytis ir suformuoti naujus navikus, kurie vadinami metastazėmis.

Dažniausiai navikinės ligos pavadinimas siejamas su ta organizmo vieta, kurioje ji aptinkama pirmą kartą. Tai vadinama pirminiu židiniu arba pirminiu vėžiu. Pavyzdžiui, vėžys, kuris prasideda žarnyne, vadinamas žarnyno vėžiu, o vėžys, kuris prasideda plaučiuose – plaučių vėžiu. Taip pat vėžys gali išsivystyti ir kraujyje (leukemija) arba limfinėje sistemoje (limfoma).

Daugiau informacijos apie vėžio tipus rasite čia.

Jei susidūrėte su onkologine liga, tapkite POLA nariu ir pasinaudokite mūsų siūloma pagalba:

Gydymo planavimas

Kiekvieno paciento gydymas planuojamas individualiai, kiekvienam parenkama optimaliausia gydymo būdų kombinacija bei jų eiliškumas.

Gydymas suplanuojamas gydytojų specialistų konsiliumo metu. Konsiliume paprastai dalyvauja gydytojas chirurgas, onkologas chemoterapeutas bei onkologas radioterapeutas. Jei reikia, dalyvauti konsiliume gali būti pakviesti ir kiti specialistai, pvz., anesteziologas, fizioterapeutas, terapeutas, gydytojas dietologas, psichologas ar kt.

Parinkdami gydymą specialistai atsižvelgia į daugelį veiksnių – paciento amžių, bendrąją sveikatos būklę, naviko dydį, jo tipą bei išplitimą, kitas svarbias ligas, kuriomis serga pacientas. Aptarę visus veiksnius, gydytojai parenka optimaliausią gydymo taktiką. Jei keli gydymo variantai yra lygiaverčiai, gydytojai gali leisti pačiam pacientui apsispręsti, koks gydymas jam priimtinesnis. Suprantama, tam pacientas privalo turėti pakankamai informacijos apie kiekvieną gydymo būdą bei jo sukeliamus šalutinius reiškinius

Prieš gydymą gydytojas aptaria su pacientu gydymo apimtį, kuri priklauso nuo naviko tipo, dydžio, išplitimo. Gydymas pradedamas tik tada, kai pacientas parašu patvirtina savo sutikimą. Prieš pasirašydamas sutikimą pacientas turėtų išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, susijusius su gydymu (koks gydymas bus taikomas, kokia jo apimtis, privalumai bei nepageidaujamas poveikis, alternatyvūs gydymo būdai, galima rizika). Kartais pacientui reikalingas kombinuotas gydymas, susidedantis iš kelių gydymo rūšių. Šiuo atveju gali tekti aptarti gydymą su keliais specialistais.

Jei pokalbio metu iškyla neaiškumų, reikėtų nesidrovėti pakartotinai paprašyti gydytojų atsakyti į rūpimus klausimus, net jei atrodo, kad medicinos personalas labai užimtas. Žinios apie gydymą suteikia pacientui pasitikėjimo tiek savimi, tiek ir medicinos personalu. Kartais pravartu sudaryti dominančių klausimų sąrašą – pokalbio su medikais metu tai padės nepamiršti net ir menkiausių smulkmenų. Kartais pacientus baugina gydymas, ypač šalutiniai jo reiškiniai.

Apsisprendžiant nereikia pamiršti, kad nepageidaujamus gydymo reiškinius galima susilpninti arba visai jų išvengti vartojant tam tikrus medikamentus.

Diagnozavus ankstyvųjų stadijų vėžį, dažniausiai atliekama tik operacija, kurios tikslas – išgydyti pacientą. Kartais skiriamas papildomas gydymas, kuriuo siekiama apsaugoti nuo ligos recidyvo.

Jei diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų vėžys, gydymo tikslas – kontroliuoti ligą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei palengvinti tam tikrus simptomus.

Visada lengviau priimti siūlymą, kai gydymo tikslas – visiš­kas pasveikimas. Daug sunkiau susitaikyti su žinia, kad siūloma tik ligos kontrolė, t.y. paliatyvusis gydymas. Atsižvelgiant į tai, būtina išsiaiškinti su gydančiu gydytoju apie planuojamo gydymo apimtį.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją.

Socialinė pagalba

Kai susirgęs asmuo kurį laiką turi gydytis ir negali eiti į darbą, jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dokumentas pateikiamas darbdaviui ir pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus pacientui bus apmokama už laikotarpį, kai negalėjo dirbti.

Jei pacientas nedarbingas ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą vadovaujantis įstatymais, tuomet Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nustato paciento darbingumo lygį (tai atitiktų anksčiau nustatomas invalidumo grupes). Remiantis NDNT nustatytu darbingumo lygiu apskaičiuojamos išmokos ir mokamos pacientui.

Dėl reabilitacijos ir sveikatą grąžinančio gydymo konsultuoja gydytojai reabilitologai.

Platesnę informaciją apie tai gali suteikti socialinis darbuotojas, dirbantis onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose.

Psichologinė pagalba

Sergant onkologine liga, natūralu patirti daug nerimastingų momentų. Ilgalaikis nerimas atsiranda dėl nežinios, kurią atneša liga. Nerimą slopina įdomi, mėgstama veikla, malonūs išgyvenimai, šalia esantys ir padedantys artimieji. Kyla poreikis iš naujo įvertinti, analizuoti santykius su artimaisiais: draugais, šeimos nariais. Tai tampa daug svarbiau ir aktualiau nei įprastai. Prasminga atkreipti dėmesį į džiuginančius santykių momentus, vertinti žmones tarsi dovanas ir už tai būti dėkingiems.

Tuo pačiu metu susiduriama su dar vienu iššūkiu – tenka susitaikyti su tuo, kad turimi gebėjimai iš dalies ar visiškai prarandami, galimybės tampa ribotos. Tokiomis aplinkybėmis svarbu mokytis ne tik prarasti, bet ir atrasti, t.y., keisti savo mintis, pastebėti naujas atsiveriančias galimybes (vaikštant lėčiau, galima atidžiau stebėti aplinką, tyrinėti jos teikiamas dovanas ir galimybes; mažėjant draugų ratui atsirinkti pačius svarbiausius ir sielai maloniausius žmones, išmokti ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam pasiprašyti pagalbos). Taip pat labai svarbu žinoti bent keletą būdų, padedančių padaryti pauzę, nurimti, atsipalaiduoti (pvz., užsiimti malonia veikla, dalyvauti savitarpio paramos grupėse ar tiesiog mokėti tinkamai atlikti kvėpavimo pratimus, pasikalbėti su artimu žmogumi).

Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Kuriuo keliu žengti renkasi pats žmogus analizuodamas gydymo rezultatus, atsižvelgdamas į asmeniškai patiriamus fizinius pojūčius ir išgyvenamus jausmus, reaguodamas į artimų žmonių poziciją bei jų siunčiamus signalus, pasitelkdamas savo filosofiją arba tikėjimą.

POLA konsultacijos

POLA kortelės turėtojams telefonu teikiamos šios nemokamos konsultacijos:

  • Teisinės: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise
  • Psichologinės: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis
  • Gyvensenos rekomendacijos: patarsime dėl bendros mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo

Registruotis konsultacijai galite čia

Kita POLA siūloma pagalba:

Daug praktinių rekomendacijų galima rasti ir POLA išleistame leidinyje „Aš galiu pats sau padėti“.

Pirma reakcija

Žinia, kad Jūsų vaikas serga vėžiu, sukrečia. Tiek Jus, tiek Jūsų vaiką gali apimti įvairiausios emocijos  ir jausmai tokie kaip baimė, neigimas, liūdesys, kaltės jausmas ir pyktis. Tai – natūralu. Svarbu atminti, kad onkologinė liga nėra Jūsų ar Jūsų vaiko kaltė ar Jūsų veiksmų pasekmė. Akivaizdu, kad vaikui diagnozuotas vėžys stipriai paveikia visą šeimą. Jūsų vaiko kasdienybė neabejotinai kis, gali prireikti gydytis ligoninėje, greičiausiai teks reguliariai lankytis pas gydytojus. Tai gali būti sunku ne tik Jums, Jūsų vaikui, bet ir visiems artimiesiems. Tačiau nepamirškite, kad sunkiu metu Jums gali pagelbėti daugybė sveikatos priežiūros profesionalų ir paramos organizacijų.

Jūsų vaiko jausmai

Žinia apie jam diagnozuotą vėžį smarkiai paveiks Jūsų vaiką. Jis gali labai išsigąsti, blogai jaustis, be to, jam teks susidurti su šalutiniais gydymo reiškiniais. Vaikui gali būti sunku iškęsti buvimą toli nuo namų, šeimos ir draugų. Suprantama, tai gali paveikti ir jo elgseną. Jis gali pasidaryti visiškai nesavarankiškas, nuolat ginčytis ar būti sunkiai sukalbamas. Įprastos disciplinos palaikymas tokiu metu Jūsų vaiką ramina ir gali padėti jam jaustis saugiau. Dėl gydymo gali pakisti vaiko išvaizda, jis gali priaugti ar netekti svorio, nuplikti. Tokie pokyčiai veikia pasitikėjimą savimi, ypač tai svarbu vyresniems vaikams ir paaugliams.

Kalbėjimasis su vaiku

Pati sunkiausia sergančio vėžiu vaiko priežiūros dalis yra supratimas, ką jam pasakyti ir kiek informacijos suteikti. Geriausias sprendimas – nuoširdūs atsakymai į klausimus. Kai kurie vaikai gali nieko neklausinėti, tačiau tai nereiškia, kad jie nenori sužinoti, kas su jais vyksta. Jie gali jausti baimę ir abejones dėl daugybės dalykų. Kartais vaikai gali manyti, kad susirgo vėžiu, nes padarė ką nors negera. Mažesni vaikai gali baimintis, kad jie bus atskirti nuo tėvų. Labai svarbu jiems paaiškinti, kad išsiskyrimas yra tik laikinas. Vyresni vaikai gali labiau bijoti skausmo. Tokiu atveju gali padėti paaiškinimas, kad yra vaistų, padedančių jį malšinti ir valdyti. Gydytojai ir slaugytojai mielai suteiks daugiau informacijos, kuri padėtų Jums nuraminti savo vaiką.

Rūpestis savimi

Labai svarbu pasirūpinti ir savo pačių reikmėmis ir nejausti dėl to kaltės. Rūpinkitės savo sveikata, reguliariai valgykite ir kokybiškai išsimiegokite, jei įmanoma, sportuokite, reguliariai ilsėkitės nuo vaiko priežiūros. Visa tai padės dar geriau rūpintis savo vaiku. Tėvams dažnai būna sunku vienas kitam pasiguosti, išsakyti savo baimes, jie slepia savo jausmus, jaučia įtampą ir todėl pradeda daugiau vaidytis. Kiekvienas žmogus skirtingai valdo stresą, ir tai kas vienam padeda, kitą gali erzinti. Kalbėkitės kuo atviriau, paremkite vienas kitą, būkite pakantūs.

Poveikis broliams ir sesėms

Segančio onkologine liga vaiko broliai ir sesės gali jausti tuos pačius jausmus ir emocijas, su kuriomis susiduriate ir Jūs. Jeigu reikia daug laiko praleisti su sergančiu vaiku ligoninėje, kitus vaikus gali tekti prižiūrėti likusiems šeimos nariams ar draugams. Vaikai gali ilgai būti be Jūsų ir pajusti, kad jų kasdienybė keičiasi. Taip pat jie gali nerimauti dėl savo brolio ar sesės sveikatos ir jausti apmaudą, kad jiems patiems skiriama mažiau dėmesio. Todėl jie gali jaustis pamiršti, pykti, nerimauti, kad susirgs ir patys. Pasistenkite praleisti daugiau laiko su kitais savo vaikais, leiskite jiems pabūti dėmesio centre, išeikite iš namų papietauti ar į kiną. Net 10 minučių, praleistų kartu su jais dienos pabaigoje, gali labai padėti.

Pravartu informuoti mokyklos direktorių, kad Jūsų vaikų broliui ar sesei diagnozuota onkologinė liga. Tėvai gali kreiptis į mokyklą pagalbos bei paramos. Mokytojai supras, kokius jausmus atspindi vaikų elgesys mokykloje, žinos, kad šeima patiria stresą.

Daugiau informacijos apie vaikų onkologines ligas, jų gydymą ir pagalbą rasite mūsų leidinyje Vadovas onkologine liga sergančio vaiko tėvams

POLA siūloma pagalba:

Emocinė parama

Tyrimai parodė, kad šeimos narių ir draugų emocinė parama gali turėti didelę įtaka sergančiojo vėžiu gyvenimo kokybei.

Daugelis dažnai baiminasi, kad kalbėdami su žmogumi, sergančiu vėžiu, gali pasakyti ką nors netinkamo. Jei esate atviras, nuoširdus ir atidus, Jūsų pagalba bus labai svarbi. Dalinamės keletu patarimų, kaip vertėtų elgtis, o ko reikėtų vengti. 

Tinkamas elgesys:

  • Pasakykite, jei jaučiatės nejaukiai – aiškiai įvardinkite situaciją, o ne apsimetinėkite.
  • Draugiškai paspauskite ranką ar apkabinkite.
  • Paskambinkite, nusiųskite atviruką ar žinutę, parodančią, kad galvojate apie juos.
  • Užtikrinkite, jei jie norės pasikalbėti, Jūs visada išklausysite. Pasirūpinkite, kad iš tiesų taip ir būtų.
  • Gerbkite jų privatumą.
  • Pasiūlykite pagalbą visu ligos metu – pradžioje, per gydymą ir jam pasibaigus.
  • Papasakokite juokelį, drauge pasijuokite, jei manote, kad tai tinkama.
  • Kiek įmanoma, stenkitės išlaikyti įprastus santykius, kokie jie buvo ir anksčiau.

Ko reikėtų vengti:

  • Sakyti, kad suprantate, kaip jie jaučiasi – mes niekada to tiksliai negalėsime sužinoti.
  • Patarti išlikti stipriems, būti pozityviems – tai didina spaudimą elgtis ar jaustis būtent taip.
  • Priimti asmeniškai, jei jie jaučiasi pikti, nuliūdę ar nenori su Jumis bendrauti. 
  • Dalinti patarimų, jei jų niekas neprašė.
  • Lyginti su kitais – kiekvieno sergančiojo vėžiu patirtis yra unikali.

Mokėkite išklausyti

Geras klausytojas stengiasi suprasti kito žmogaus mintis ir jausmus kaip galima geriau. Jums nebūtina žinoti atsakymų į visus klausimus – tiesiog išklausydami kito žmogaus rūpesčius ir nuogąstavimus, galite nemažai padėti.

Mokėjimas išklausyti yra svarbi emocinės pagalbos dalis. Keletas patarimų, kaip tai daryti: 

  • Kalbėkitės ramioje, privačioje aplinkoje, kur galite atsipalaiduoti ir būti netrukdomi.
  • Išlaikykite akių kontaktą, tačiau venkite tiesmuko, intensyvaus žiūrėjimo.
  • Leiskite vėžiu sergančiam žmogui būti pagrindiniu pokalbio dalyviu, nepertraukite jo.
  • Įdėmiai klausykitės, ką jis sako.
  • Jei Jums tampa emociškai sunku, nekeiskite pokalbio temos – pasidalinkite, kaip jaučiatės, tai padės išvengti nesusipratimų. 
  • Jei Jūsų pokalbininkas pravirksta, nesistenkite jo pralinksminti. Patikinkite, kad liūdesys yra normali reakcija į tai, ką šiuo metu jie išgyvena.
  • Draugiškas prisilietimas gali padėti, bet jei tai nepriimtina Jūsų pašnekovui, gerbkite jo asmeninę erdvę.
  • Stenkitės nežarstyti patarimų, jei Jūsų to nepaprašo.
  • Nepokštaukite, nebent Jūsų pokalbininkas pirmasis ėmėsi humoro.
  • Nebijokite pauzių, tylos akimirkų, neskubėkite jų būtinai užpildyti žodžiais.

Kasdienė pagalba

Be emocinės paramos, pasisiūlykite padėti ir praktiškai. Pasidomėkite, kokios pagalbos reikia Jūsų artimajam. Kai kuriems žmonėms priimti pagalbą yra sunku, jie gali norėti išlikti kiek įmanoma labiau nepriklausomi. Nepriimkite to asmeniškai. Gerbkite šį sprendimą, bet kartu užtikrinkite, jei jų nuomonė pasikeis, Jūsų pagalbos pasiūlymas vis dar galioja.

Savo pagalbą galite pasiūlyti kelis kartus ar su draugais bei artimaisiais susidaryti tvarkaraštį, kas, kada ir kaip prisidės. Nesiūlykite pagalbos, kurios žinote, kad negalėsite suteikti.

Keltas idėjų, kaip galite pagelbėti:

  • Paruoškite maisto, kurį galima užsišaldyti ir turėti atsargai.
  • Nuvežkite juos į ligoninę tyrimams, procedūroms, vizitams pas gydytojus.
  • Padėkite su tvarkymusi ir namų ruoša.
  • Išveskite pasivaikščioti šunį, pasirūpinkite kitais naminiais gyvūnėliais.
  • Pasiūlykite pasirūpinti pirkiniais.
  • Grąžinkite arba paimkite iš bibliotekos knygas.
  • Pasiūlykite nuvežti ir parvežti vaikus iš mokyklos, būrelių.
  • Atvežkite pietus ir pasilikite valandėlei drauge.
  • Padėkite sutvarkyti kitus būtinus reikalus.
  • Prieš atvykdami, visada įspėkite iš anksto.

Nepamirškite pasirūpinti savimi

Šeimas gali slėgti priežiūros našta, joms tenka stengtis visomis išgalėmis suderinti ligonio priežiūrą su kitomis savo pareigomis. Artimo žmogaus slauga yra emociškai ir fiziškai sunki veikla, todėl rūpindamiesi vėžiu sergančiu artimuoju, nepamiškite pasirūpinti ir savimi. Skirdami dėmesio savo emociniams ir fiziniams poreikiams, padėsite ir sau, ir slaugomam artimajam. 

Patarimai, kaip pasirūpinti savimi:

  • Tinkamai maitinkitės – stenkitės valgyti reguliariai, rinkitės sveiką maistą.
  • Būkite aktyvus – nesvarbu, ar tai bus trumpas pasivaikščiojimas, ar rimtesnė treniruotė, fizinis aktyvumas padės pasijausti geriau ir emociškai. 
  • Išsimiegokite – skirkite pakankamai laiko miegui. Jei dėl nerimo sunku užmigti, pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju.
  • Pasikalbėkite apie savo jausmus ir savijautą su draugais, šeimos nariais. Atviras pokalbis gali padėti Jums taip pat, kaip jis padeda ir vėžiu sergančiam artimajam.
  • Darykite pertraukas – slauga, ypač prižiūrint artimąjį, yra labai varginanti veikla. Turėsite daugiau jėgų susitvarkyti su ja, jei kuriam laikui galėtumėte atsitraukt, pailsėti. 

Parengta pagal www.cancerresearchuk.org/ informaciją

POLA siūloma pagalba:

Rūkymas ir jo žala

Ar žinote, kad rūkymas yra vienas pagrindinių vėžio rizikos veiksnių? Nepaisant to, rūkančiųjų skaičius pasaulyje tebeauga, o Lietuvoje rūko kas penktas žmogus. Dar liūdniau, kad, remiantis tarptautiniais statistiniais duomenimis, net iki 60 proc. pacientų nepajėgia atsisakyti žalingo įpročio rūkyti net ir išgirdę plaučių vėžio diagnozę… Kad nebūtų per vėlu, dar kartą primename apie rūkymo žalą ir dalinamės patarimais, kaip atsisakyti šio žalingo įpročio. Informacija parengta pagal POLA išleistą Kembridžo profesoriaus Robert Thomas knygą „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti”.

Alkoholio vartojimas ir jo žala

Šalia rūkymo alkoholis yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių. Ar žinote, kad per dieną išgėrus 3 gėrimus, vėžio rizika padidėja 2-3 kartus, o rūkantiems dar daugiau? Išgeriantiems daugiau nei 50 g. alkoholio per dieną, rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 1,5 karto, prostatos – 2 kartus? Dar daugiau moksliniais tyrimais grįstų faktų apie vėžio ir alkoholio sąsajas ir patarimų, kaip mažinti svaigiųjų gėrimų vartojimą, rasite šiame video:

Vėžio prevencija

Kiekvieną mėnesį Lietuvoje onkologinės ligos diagnozę išgirsta 1500 asmenų. Plačiai ir tinkamai taikant vėžio prevencijos priemones, onkologinėmis ligomis galėtų nesusirgti 1 iš 2 asmenų. Ką tikrai galime padaryti patys – tai atsisakyti svarbiausių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ir alkoholis, bei dalyvauti prevencinėse vėžio patikros programose. Lietuvoje dalyvavimas šiose programose, deja, siekia tik 40 proc. Tad siekdami yra gyventi sveikiau, pažiūrėkite mūsų video ir paskatinkite tai padaryti artimuosius.

5 patarimai, kaip saugiai mėgautis saule

Saikingai būti saulėje sveika, o svarbiausia – saugotis, kad oda nenudegtų. Nudegus odą saulėje, melanomos rizika padidėja net tris kartus. Pasirinkti buvimui saulėje tinkamiausią metą padės ir šešėlio taisyklė – apie ją ir kitus svarbius saugaus buvimo saulėje pincipus primename mūsų trumpame video.

Mityba

Nusprendus keisti mitybą, pirmiausia rekomenduojama sąžiningai pasikalbėti su savimi. Dažnas žmogus teigia, kad iki onkologinės ligos jo mityba buvo palanki sveikatai. Norint atsakyti sau į klausimą, ar tikrai mityba buvo sveika, reikėtų dvi savaites stebėti ir užsirašyti, kas valgoma, o tada pasižiūrėjus į savo racioną, įsivertinti, ar tokia mityba yra palanki sveikatai. Kas yra sveikatai palanki mityba? Kodėl virta, troškinta, o ne kepta? Kodėl viso grūdo kruopos, o ne greit paruošiama košė? Kodėl nekaitintas aliejus, o ne sviestas? Kodėl geriau salotos, o ne bulvės “fri”? Kuo naudingi rauginti/fermentuoti produktai ir kas tas glikeminis indeksas? Šiuos bei dar daugiau klausimų video nagrinėja gyvensenos medicinos specialistė Giedrė Alinauskaitė – Strumilienė.

Pagrindinės rekomendacijos sveikatai palankaus maisto ruošimui

Polifenoliai, jų rūšys ir reikšmė sveikatai

Polifenoliai yra fitocheminės medžiagos, kurios augalams suteikia spalvą, skonį ir kvapą bei pasižymi gerosiomis savybėmis sveikatai: mažina lėtinių ligų riziką, aktyvina antioksidacinius fermentus, slopina lėtinį uždegimą, vėžio progresavimą ir metastazavimą. Daugiau apie polifenolius ir jų teikiamą naudą pasakoja POLA onkologinius pacientus konsultuojanti dietologė dr. Rūta Petereit.

Kaip gauti reikiamą polifenolių kiekį?

Įsitikinus polifenolių nauda, kyla klausimas – kaip gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną? Ką valgyti ir kokius produktus pasirinkti? Į visus klausimus atsako ir rekomendacijas pateikia dietologė dr. Rūta Petereit.

Rekomendacijos dėl grūdinių produktų, saldžių vaisių ir daržovių, kitų angliavandenių vartojimo

Angliavandeniai ir vėžys yra daugelio diskusijų tema, o šioje video paskaitoje gyvensenos medicinos specialistė Giedrė Alinauskaitė-Strumilienė pateikia pagrindines rekomendacijas dėl grūdinių produktų, saldžių vaisių ir daržovių, kitų angliavandenių vartojimo.

Kas yra sveikatai palanki mityba susirgus onkologine liga?

Prieš kurį laiką pasidalinę patarimais, kokių maisto produktų reikėtų atsisakyti, susirgus onkologine liga, sulaukėme nemažai Jūsų klausimų: o kas padėtų ją įveikiant? Būtent apie tai – mitybą ir maisto produktus, padedančius kovoje su vėžiu – pasakoja gyvensenos medicinos specialistė Giedrė Alinauskaitė-Strumilienė.

Kurių produktų vertėtų atsisakyti susirgus onkologine liga

Pasak gyvensenos medicinos specialistės Giedrės Alinauskaitės-Strumilienės, pagrindinis sveikos mitybos principas gali būti nusakytas labai paprastai – paklauskite savęs „Ar be šio produkto mano kūnas neišgyvens?” Nustebsite suvokę, kiek daug pirkinių po atsakymo į šį klausimą galėtumėte atsisakyti. Ko būtinai reikėtų atsisakyti iš savo valgiaraščio susirgus onkologine liga, Giedrė išsamiai pasakoja šiame vaizdo įrašė.

POLA video paskaitų ciklas „Mityba pašalinus skrandį“

Pristatome POLA video paskaitų ciklą „Mityba pašalinus skrandį“. Skrandžio onkologiniai susirgimai yra vieni dažniausių onkologinių susirgimų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skrandžio vėžio chirurginis gydymas neišvengiamai turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir sąlygoja mitybos pokyčius.

Pirmojoje video paskaitoje gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pasakoja apie pagrindines maitinimosi rekomendacijas iš karto po skrandžio operacijos, apie dempingo sindromą – būklę, dažniausiai atsirandančią po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo operacijos.

Kviečiame žiūrėti antrąją paskaitą apie mitybą pašalinus skrandį, kurioje gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit aptaria mitybos ypatumus po visiško ar dalinio skrandžio pašalinimo, kaip užtikrinti organizmo aprūpinimą reikalingomis būtinomis maisto medžiagomis, kaip kontroliuoti dempingo sindromo simptomus.

Trečiojoje paskaitos „Mityba pašalinus skrandį“ dalyje kviečiame klausytis gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit mitybos rekomendacijų po skrandžio operacijos, tolimesnėsnėje perspektyvoje.

Pataria onkologas: mityba

Pristatome paskaitų ciklą „Pataria onkologas: mityba. Sveikos mitybos įpročių formavimas“. Pacientams visada aktuali mitybos tema, ypač susirgus onkologine liga, kada ištinka daug pokyčių ir susigaudyti naujos informacijos sraute išties sudėtinga. Gydytoja pataria – kadangi onkologija pakeičia žmogaus gyvenimą net ir išgydžius vėžį, visada yra skirtumas tarp gyvenimo iki ligos ir gyvenimo po diagnozės. Nebegalima bet ko valgyti, bet kaip elgtis, nes reikia augliui sudaryti kuo blogesnes sąlygas gyventi. Tam būtina pakeisti gyvenseną, įskaitant mitybą, – visam laikui, ir geriau nesivadovauti pavienėmis laikinomis dietomis. Gyvensenos keitimas susirgus pirmiausia yra apie subalansuotą, sveikatai palankią mitybą. Gydytoja pataria, kaip pradėjus vėžio gydymą orientuotis informacijos sraute, kaip susirgus elgtis pačioje pradžioje. Kviečiame žiūrėti.

Antrojoje paskaitoje „Pataria onkologas: mityba. Mitybos svarba žarnyno sveikatai“ gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pasakoja apie žarnyno veikimo principus, kaip rezorbuojamos maisto medžiagos. Sužinosite, kodėl žarnynas toks svarbus onkologiniu požiūriu, kas yra žmogaus mikrobiota ir kokia jos funkcija imunitetui ir bendram organizmo funkcionavimui, kaip savo mityba galime prisidėti prie žarnyno funkcijos gerinimo.  Kviečiame žiūrėti.

Trečiojoje paskaitoje „Pataria onkologas: mityba. Subalansuota gyvensena“ gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pasakoja apie visavertę mitybą, apie maistingąsias medžiagas, kurių reikia mūsų organizmui, rekomenduoja vartoti maisto produktus, kurie būtų kuo labiau iš gamtos, nepakeisti, nerafinuoti. Kad suteiktume organizmui visko, ko reikia, mūsų mityba turi būti kuo efektyvesnė. Siekdami saugoti savo sveikatą, pirmiausia turime rūpintis žarnyno sveikata. Sužinosite, kodėl vien tik mitybos sveikam gyvenimui nepakanka.

Limfedema

Kineziterapeutė Giedra Bušmanienė išsamiai pasakoja, kuo limfinė sistema skiriasi nuo limfedemos, kaip gydoma limfedema, kokius pratimus daryti ir kaip taisyklingai atlikti savimasažą bei tokiu būdu padėti sau.

Limfos tėkmės sutrikimas kaip onkologinio gydymo pasekmė

Onkologas pataria: Limfedema

Pristatome paskaitų ciklą „Pataria onkologas: limfedema”. Susidūrus su onkologine liga, kada taikant chirurginį gydymą neretai būna šalinami ir vėžio pažeisti limfmazgiai – jų pašalinimas gali turėti daug nepageidaujamų reiškinių – vienas iš jų yra limfedema. Galūnių limfedema yra audinių tinimas, kurį lemia sutrikęs limfos nutekėjimas. Kuo daugiau limfmazgių pašalinama, tuo didesnė limfedemos pasireiškimo tikimybė. Limfedema dažniausiai pasireiškia paveiktos rankos tinimu, tačiau tinti gali ir plaštaka, ir liemuo ar krūtinės sritis. Edema gali prasidėti staiga, iškart ar praėjus keleriems metams po gydymo. Kada beprasidėtų, limfedema yra lėtinė, negalią sukelianti būklė, nulemianti fizinį ir psichologinį sergamumą, bloginanti gyvenimo kokybę. Jei Jums pasireiškė limfedema, kreipkitės į savo gydytoją, kad ją įvertintų, rekomenduotų terapiją, ortopedines kompresines rankoves ar kitas priemones.

Pirmojoje paskaitoje „Pataria onkologas: limfedema. Priežastys, simptomai ir diagnostika” gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pasakoja apie limfedemos priežastis, simptomus ir diagnostiką. Sužinosite, kaip atpažinti limfedemą, kokie simptomai atsiranda vystantis limfedemai, kada kyla rizika šiai būklei. Kviečiame žiūrėti:

Antrojoje paskaitoje „Pataria onkologas: limfedema. Gyvenimas po onkologinės operacijos, prevencija” gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pasakoja apie gyvenimo po onkologinės operacijos ypatumus, kaip elgtis po krūties vėžio operacijos praėjus ilgesniam laikui, jei ima tinti ranka. Gydytoja pataria, kaip elgtis po limfmazgių pašalinimo, kaip duoti kraujo tyrimams, kalba apie masažo ir kineziterapijos, kompresinių priemonių naudą esant limfedemai. Kviečiame žiūrėti:

Trečiojoje paskaitoje „Pataria onkologas: limfedema. Gyvensenos patarimai: sportas, masažai, normalaus kūno svorio palaikymas” gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pateikia sveikos gyvensenos patarimų, išsivysčius limfedemai. Sužinosite, kokia fizinė veikla, mankštos ir pratimai rekomenduojami, kad kūnas būtų subalansuotas, įtampa – atpalaiduota. Išgirsime, kaip svarbu limfedemos neužleisti, siekiant kiek įmanoma labiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Kviečiame žiūrėti:

Fizinio aktyvumo svarba onkologinių susirgimų prevencijai

Visi žinome, kad fizinis aktyvumas svarbus ir naudingas. Tačiau ar galėtumėte tiksliai pasakyti, kaip jis apsaugo nuo vėžinių susirgimų ar padeda greičiau pasveikti? Apie tai išsamiai ir įdomiai pasakoja Virginija Petkevičienė, onkologinių ligonių fizinio aktyvumo trenerė. Peržiūrėję video sužinosite, kas sportuojant vyksta ląstelių lygmenyje, kaip sportuodami treniruojame ne tik savo kūną, bet ir imuninę sistemą, kuri tampa jautresnė ir gali greičiau surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles.

Mankšta – rekomenduojami pratimai sergant onkologine liga 

Šiame video onkologinių ligonių fizinio aktyvumo trenerė Virginija Petkevičienė supažindina su mankštos metodais, skirtais onkologiniams pacientams. Sužinosite ne tik, kiek ir kaip turėtumėte sportuoti, bet ir pamatysite konkrečius pratimus. Belieka tik pasiruošti mankštos kilimėlį ir prisijungti!

Pratimai rankų limfedemos valdymui ir profilaktikai

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus rankų limfedemos valdymui ir profilaktikai.

Pratimai kojų limfedemos valdymui ir profilaktikai

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus kojų limfedemos valdymui ir profilaktikai.

Pratimai periferinės neuropatijos valdymui

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus periferinės neuropatijos valdymui ir profilaktikai.

Fizinis aktyvumas vėžio gydymo metu

Daugumą pacientų sportas gydymo metu veikia teigiamai. Kaip ir toliau užsiimti aktyvia fizine veikla? Šis vaizdo įrašas supažindins su aktyvaus judėjimo ir sporto privalumais vėžio gydymo metu.

Laikysenos atstatymo svarba pooperaciniu laikotarpiu

Onkologinio fitneso specialistas Deimantas Vaitkevičius pristato pratimus limfedemos valdymui ir profilaktikai. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

I dalis – teorija

II dalis – limfodrenažiniai pratimai

III dalis – atsakymai į klausimus

Kodėl mes miegame ir kaip išsimiegoti geriau?

Ar žinote, kad miegodamas žmogus praleidžia apie trečdalį savo gyvenimo? Miegas mums toks svarbus, kadangi nakties metu sulėtėja ląstelių ritmas, jos gali lengviau užsiimti genetinėmis pataisomis, o neseniai atrasta, kad miegant smegenys išsivalo nuo biologinių šiukšlių.

Pagrindiniai miego trikdžiai ir juos padedanti įveikti miego rutina

Bemiegių naktų gali būti, taip jau nutinka, su tuo reikia susitaikyti, nes nerimas tik pablogins situaciją. Ką galime padaryti? Griebtis vaistų – ne išeitis, nebent, jeigu tai tik trumpalaikė problema. Verčiau peržiūrėkite savo įpročius, kurie gali trukdyti išsimiegoti, ir susikurkite savo miego rutiną.

Šlapimo nelaikymas

Edukaciniai vaizdo įrašai skirti padėti sveikti sau ar savo artimajam. Šlapimo nelaikymas visuomenėje yra stigma ir retas kuris net gydytojui išdrįsta prisipažinti apie esamą problemą, o dažnas net nežino, kad keli nevalingi šlapimo lašai, ištekėję kosėjimo ar čiaudulio metu, jau yra šlapimo nelaikymo pradžia, į kurią būtina reaguoti. Apie svarbiausius šlapimo nelaikymo problemos akcentus kalba gydytoja, VšĮ „Inkocentras” vadovė Jurga Misevičienė.

Kas yra šlapimo nelaikymas ir kokie jo simptomai?

Šlapimo nelaikymas kaip onkologinės ligos simptomas ar jos gydymo pasekmė

Kaip prižiūrėti odą esant šlapimo nelaikymui ir kontroliuoti šlapimo nelaikymo būklę?

Kaip pasirinkti šlapimą sugeriančias priemones, kada jų įsigijimas kompensuojamas?

Šlapimo nelaikymo įtaka gyvenimo kokybei

Kur ieškoti pagalbos, susidūrus su šlapimo nelaikymu

Gydytoja: ne bėda turėti šlapimo nelaikymą, bėda yra su juo nieko nedaryti

Žmonės ilgai nepripažįsta šlapimo nelaikymo simptomų

Kaip sveika mikrobiota mažina vėžio riziką?

Ar žinote, kad ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų: bakterijų, grybelių ir virusų. Kartu jie sudaro mūsų mikrobiotą. Mikrobiotos tyrinėjimai dažnai siejami su besivystančios personalizuotos medicinos praktika, tiksliąja diagnostika bei prevencinės medicinos vystymu ir ateityje gali pakeisti daugelį šiandien įprastų medicinos praktikų. Kviečiame susipažinti, kaip sveika žarnyno mikrobiota gali mažinti vėžio riziką.

Kas padeda, o kas kenkia žarnyno sveikatai?

Įsitikinę sveiko žarnyno svarba gerai mūsų savijautai, pakalbėkime, kaip galime padėti sau: ko reikėtų atsisakyti, o kas kaip tik padeda išlaikyti žarnyną sveiką.

Papildai su probiotikais: kaip išsirinkti tinkamus ir kada vartoti?

Kartais, kai mūsų žarnynui reikia pagalbos, galime pasitelkti papildus su probiotikais. Tačiau tyrimai atskleidė, kad veiksmingi yra tik geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildai. Kaip tokius atsirinkti iš pasiūlos gausybės?

Stomos priežiūra

Gyvenimas po žarnyno operacijos dažnu atveju pasikeičia, kada pacientams suformuojama stoma. Išvedus stomą, natūralu, kad kyla nerimas dėl pasikeitimų, susijusių su stomos priežiūra, maišelio keitimo rutina, specialia higiena, baiminamasi galimų kvapų ar garsų. Tačiau šiuolaikinės priemonės leidžia gyventi paprasčiau ir patogiau, nei iš pradžių gali atrodyti, kol su tuo nesusipažįstama ir neapsiprantama. Šiuolaikiniai maišeliai gaminami taip, kad tiktų įvairiam gyvenimo būdui. Išmatų rinktuvai nesipučia, nekaupia dujų, o filtrai sulaiko visus nemalonius kvapus. Kai prisitaikoma prie naujos realybės, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Pristatome Jums video paskaitų ciklą „Stomos priežiūra“, kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto lektorė dr. Jurgita Gulbinienė pateiks naudingų praktinių patarimų, kaip parinkti ir pritaikyti stomos maišelius, kaip prižiūrėti aplink stomą esančią odą, taip pat ir probleminę, sudirgusią odą.

Pirmojoje paskaitoje lektorė pasakoja apie stomos priežiūrai reikalingas priemones – vienos ir dviejų dalių išmatų rinktuvus uždaru ir atviru galu, kuo šie rinktuvai skiriasi, kaip dažnai jie keičiami. Sužinosite apie stomos priežiūrai reikalingas papildomas priemones.

Antrojoje paskaitoje „Stomos priežiūra. Vienos dalies rinktuvo uždėjimas ir nuėmimas“ sužinosite, kaip pasiruošti uždėti stomos maišelį: rankų higiena, indeliai vandeniui, šiukšlėms, vienkartinės pirštinės ir kt. Lektorė dr. Jurgita Gulbinienė demonstruoja, kaip uždėti vienos dalies rinktuvą atviru galu, esant ileostomai.

Trečiojoje paskaitoje „Stomos priežiūra. Dviejų dalių rinktuvas ir probleminė stoma“ lektorė dr. Jurgita Gulbinienė parodo, kaip uždėti ir nuimti dviejų dalių rinktuvą ir pataria, kaip prižiūrėti stomą, aplink ją esant sudirgusiai odai. Kviečiame žiūrėti.

POLA mobiliosios programėlės pristatymas: onkologinės ligos ir nepageidaujamų simptomų valdymas

POLA mobiliosios programėlės onkologiniams pacientams pristatymo konferencijoje: Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pasidalins, kodėl sveikatos programėlėmis besinaudojančių asmenų išgyvenamumo rodikliai yra geresni; POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbins NVI Chemoterapijos skyriaus vadovę gyd. onkologę Birutę Brasiunienę, kuri atsakys į šiuos visiems aktualius klausimus:

* kaip galima pasiruošti medikamentiniam gydymui, kad sumažėtų nepageidaujamų poveikių gydymo metu?

* kada ir kuriuos nepageidaujamus poveikius reikėtų išsakyti savo onkologui?

* kaip padėti sau išopėjus burnos gleivinei, dingus apetitui, krentant svoriui, ką daryti nukritus kraujo rodikliams?

* ar galima onkologiniams ligoniams skiepytis?

* ir daugelį kitų – POLA darbuotojas Paulius Povilonis parodo ir išsamiai paaiškina, kaip užsiregistruoti ir naudotis programėle.

Odos vėžys. Nepageidaujamų poveikių valdymas: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės

Virtualiame seminare apie odos vėžį Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gyd. onkologė chemoterapeutė Jūratė Liutkutė dalinasi patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus. Taip pat pristatoma naujiena – pirmoji Lietuvoje išmaniioji sveikatos programėlė, sukurta būtent POLA bendruomenės nariams. Papasakosime, kaip, į pagalbą pasitelkę POLA programėlę, į nepageidaujamų simptomų stebėseną ir valdymą galite labiau įsitraukti ir patys.

Plaučių vėžys: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės

Virtualiame seminare apie plaučių vėžį Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė dalinasi patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus, atsako į pacientų dažniausiai užduodamus klausimus. Taip pat pristatoma naujiena – pirmoji Lietuvoje išmaniioji sveikatos programėlė , sukurta būtent POLA bendruomenės nariams. Papasakosime, kaip, į pagalbą pasitelkę POLA programėlę, į nepageidaujamų simptomų stebėseną ir valdymą galite labiau įsitraukti ir patys.

Prostatos vėžys ir lytinė sveikata: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės

Tęsiame mūsų virtualių seminarų ciklą, kurių metu kalbame apie šalutinių simptomų valdymą: ką pataria gydytojai ir kaip pacientai patys galėtų aktyviau įsitraukti. Prostatos vėžys ir lytinė sveikata – aktuali, bet, deja, dažnai vis dar nutylima tema. Norime keisti šią situaciją, tad apie tai pakvietėme pakalbėti med. dr. Robertą Adomaitį, urologą – seksualinės medicinos gydytoją. Gydytojas ne tik dalinasi naudingomis žiniomis, bet ir atsako į dažniausiai pacientams kylančius klausimus. Mes priminsime ir paskatinsime išbandyti POLA mobiliąją programėlę, kurioje galite: registruoti onkologinės ligos ir gydymo simptomus, stebėti jų dinamiką bei pasilyginti su kitais pacientais.

Kas yra chemoterapija: jos rūšys, skyrimo būdai. Hematologinis toksiškumas.

Chemoterapija yra priešvėžinis medikamentinis gydymas citostatiniais preparatais. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė išsamiai paaiškina apie chemoterapijos rūšis bei skyrimo būdus. Chemoterapija neveikia selektyviai tik navikinių ląstelių, ji veikia visą organizmą ir pirmiausiai veikia greitai besidauginančias ląsteles, tad gydymo metu pacientai susiduria su nepageidaujamais reiškiniais. Hematologinis toksiškumas arba kaulų čiulpų slopinimas yra viena iš dažnesnių nepageidaujamų reakcijų, skiriant chemoterapinį gydymą.

Plaukų slinkimas

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė  pasakoja apie vieną nemaloniausių ir psichologiškai pačių nelaukiamiausių nepageidaujamų reiškinių po chemoterapijos – plaukų slinkimą.  Gydytoja atsako, ar galima išvengti plaukų slinkimo, kaip apsisaugoti nuo jo, ar plaukai ataugs ir kada.

Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir jų valdymas

Pykinimą gali sukelti absoliučiai visi chemopreparatai. Skiriant chemoterapiją, labai svarbi pykinimo profilaktika – jei pykinimas pereiną į vėmimą, jį labai sunku sustabdyti. Kitas ne ką mažiau nemalonus nepageidaujamas reiškinys po chemoterapijos yra viduriavimas. Apie šiuos nepageidaujamus reiškinius, jų profilaktiką ir valdymą pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė.

Odos ir gleivinių pažeidimai

Gleivinių pakenkimas, tai yra stomatitas, gali sutrikdyti mitybą po chemoterapijos. , labai svarbu stomatitą pastebėti pradinėse stadijose ir kuo anksčiau jį pradėti gydyti. Apie gydymo būdus ir priemones bei profilaktiką pasakoja pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė.

Periferinės nervų sistemos pažeidimas

Chemoterapijos gydymo metu dažniausiai nukenčia distalinių galūnių jutiminės ir motorinės funkcijos, t.y. pažeidžiama periferinė nervų sistema. Pacientai skundžiasi, kad pradžioje atsiranda lyg „skruzdėlyčių bėgiojimas“, rankų, pirštų dilgčiojimas, šalimas. „Pagavus“ šį simptomą pačioje pradžioje, simptomai yra pilnai praeinantys, vėlesnėse stadijose šis simptomas gali likti visam gyvenimui. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė pabrėžia, kad labai svarbu informuoti apie tai savo gydantį onkologą, kad simptomas būtų pastebėtas laiku ir pradėtas jo valdymas.

Liga – kelias į pokyčius

Kasdien Lietuvoje apie penkiasdešimt žmonių susiduria su onkologine liga. Tai ypatingai stipri ir nauja patirtis, kuri pakeičia žmogaus gyvenimą iš esmės. Kaip priimti žinią apie diagnozę, kaip susitaikyti su pokyčiais ir naujais jausmais: nerimu, pykčiu, pasimetimu? POLA psichologės pataria atidžiau panagrinėti prasmes, užkoduotas pačiuose žodžiuose „sveikata” ir „liga”. Jos ir gali tapti pokyčių pradžia.

Vidiniai ir tarpusavio pokalbiai apie ligą

Onkologinė liga yra nepatogi tema pokalbiui tiek su pačiu savimi, tiek su šeima, draugais, artimaisiais. Sunku ir pačiam sau pripažinti pokyčius, ir papasakoti aplinkiniams, kas ištiko. Nuo ko būtų verta pradėti? Apie tai – POLA psichologių Eglės Gudelienės ir Astos Blandės pokalbis.

Pusiausvyros paieškos sergant

Kai žmogaus gyvenime įvyksta pokyčiai, jis, kaip tas mažas laivelis vandenyne, patiria bangavimą, nestabilumo jausmą. Kaip atrasti psichologinę pusiausvyrą? Ką vertėtų žinoti pacientams ir jų artimiesiems?

Psichologinio atsparumo vertė

Psichologinis atsparumas yra žmogui būdingas gebėjimas žiūrėti į ateitį realistiškai pozityviu žvilgsniu, net jeigu kartais ir aplanko nesėkmės. Tai žmogaus sugebėjimas atgauti fizines ir dvasines jėgas. Jeigu įvyko labai sudėtingos situacijos – gebėjimas prisitaikyti, nes kartais sąlygos nesikeičia. Ir, žinoma, psichologinis atsparumas yra mokėjimas išsilaisvinti iš pačių įvairiausių gyvenimo spąstų. POLA psichologės pataria, kaip galėtume ugdytis šį gebėjimą, kuris reikalingas ir pacientams, ir jų artimiesiems.

Pagalbos ratas: nuo pasirūpinimo savimi link santykių kūrimo

Siekiant padėti sau onkologinės ligos metu, labai svarbu pasirūpinti savimi ir kurti tinkamą santykį su aplinka. Kaip pabrėžia POLA psichologės, kalbėdamos apie pusiausvyros jausmą, kai viduje siekiame patirti harmoniją, labai svarbu pusiausvyros jausmą kurti ir tarp savęs bei aplinkos. Tam reikia susikurti tinkamą pagalbos ratą: tinkamą kiekį žmonių, informacijos šaltinių, įvairių būdų, kas galėtų supti mane, kad nebūčiau vienišas.

Patarimai, kaip įsitraukti į savo ar savo artimojo sveikatos priežiūros ir gydymo procesą:

  1. Kodėl svarbu dalyvauti savo (savo artimojo) sveikatos priežiūros procese?

Labai svarbu sveikata domėtis ir rūpintis kuo ankščiau. Savo sveikata galėsite pasirūpinti, jei būsite įsitraukę į savo gydymo procesą, domėsitės eiga, žinosite vaistų sudėtį. Šiame trumpame filmuke trumpai sužinosite dėl kokių priežasčių svarbu įsitraukti į gydymo procesą.

2. Galbūt man vėžys. Kur kreiptis?

Patarimai, ką daryti, kuomet įtariate, kad jums yra onkologinė liga. Onkologines ligas gydančios institucijos Lietuvoje.

3. Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją onkologą?

Patarimai, ką atsinešti pas gydytoją – onkologą pirmą kartą atėjus į vizitą. Kokius klausimus reikia užduoti gydytojui. Kokius dokumentus/tyrimus reikėtų su savimi turėti.

4. Aktyvus vėžio gydymas baigėsi. Kas manęs laukia?

Koks etapas laukia po aktyvaus gydymo pabaigos? Kokius klausimus reikėtų aptarti su gydytoju – onkologu? Kokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją jau po gydymo? Kokie svarbūs profilaktiniai tyrimai? Atsakymus rasite šiame vaizdo filmuke.

5. Skausmo valdymas

Šio seminaro metu kartu su Švedijos Karolinksos instituto reabilitacinės medicinos gydytoja ir skausmo specialiste Indre Bilevičiūte Ljungar, skausmo klinikos gydytojais specialistais bei kanabinoidus tiriančiu mokslininku Aidu Adomaičiu aptariama skausmo mechanizmai ir tipai, kaip galima veiksmingai valdyti skausmą tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais, įvairios skausmo malšinimo galimybės bei apžvelgiamos pastarųjų metų studijos, atliktos su kanabinoidais.

6. Vizitas pas gydytoją onkologą

Vaizdo įraše pateikiami keli praktiški patarimai, kurie padės tinkamai pasiruošti vizitui pas onkologą ar kitą Jus gydantį mediką.

7.  Krūties implantų kompensavimo po onkologinio gydymo aspektai. POLA teisininko komentaras. 

Pacientams aktualus klausimas – krūties implantų po onkologinio gydymo kompensavimo aspektai Lietuvoje. POLA teisininkę Eveliną Nedzinskaitę kalbina POLA projektų vadovė Agnė Švainickienė. Kaip žinia, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo pradėtas krūtų implantų kompensavimas, kada PSDF lėšomis padengiamos jau ne tik krūties rekonstrukcijos operacijos, bet ir krūties implantų/plėtiklių išlaidos dėl vėžinių susirgimų. Sulaukiame išties nemažai moterų klausimų dėl implantų kompensavimo aspektų, kada esant neaiškiai kompensavimo tvarkai, užtrunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, gydymo įstaigose moterims skirtingai pateikiama informacija. Įraše išgirsite, kaip klostėsi į POLA besikreipusios jaunos moters, kuriai buvo atlikta krūtų mastektomija ir rekonstrukcinė operacija su atkūrimu implantais, kada ji savo lėšomis įsigijo implantus ir kreipėsi į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl matarialinės paramos po sunkios ligos, istorija.

Esate nežinioje dėl galimo situacijos sprendimo? – kviečiame kreiptis į POLA dėl teisinių situacijų: https://pola.lt/konsultacijos/

8. Paveldimas krūties vėžys

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Šia proga Lietuvos onkologų draugija, Nacionalinis vėžio institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pakvietė į visuomenei skirtą nuotolinį renginį su gyva diskusija apie paveldimą krūties vėžį. Renginio pradžioje – trumpa gyd. genetikės N. Kapitanovos paskaita apie su krūties vėžiu susijusias mutacijas, jų reikšmę ir rekomendacijas jas nustačius. Vėliau – gydytojų atsakymai į iš anksto pacientų pateiktus klausimus. Diskusijoje dalyvauja gydytojai krūties chirurgai, genetikai, radiologai, chemoterapeutai ir plastikos chirurgai.

Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

9. Bendroji anestezija ir skrydis lėktuvu: panašumų daugiau, nei manote

Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinio seminaro įrašą apie bendrąją anesteziją. Gyd. anesteziologas – reanimatologas dr. Marius Rimaitis suprantamai ir įtraukiančiai pasakoja apie bendrosios anestezijos taikymo ir veikimo principus, pasiruošimo šiai procedūrai eigą, vesdamas paralelę su skrydžiais lėktuvu, kokie yra panašumai tarp bendrosios anestezijos ir skrydžių. Ne medikams specialistams, bet pacientų auditorijai suprantama kalba itin įdomus gydytojo pasakojimas įtraukia nuo pat pradžių – išgirsite trumpą anestezijos taikymo istorinę apžvalgą, anesteziologų darbo atsakomybes, apie darbo operacinėje ypatumus, anestazijai skiriamų vaistinių preparatų veikimo principą, apie tai, kaip pacientui geriau pasiruošti operacijai, kad ji praeitų sėkmingai. Apie tai, ką reiškia anesteziologų rūpinimasis pacientu prieš, per ir po operacijos – sužinosite peržiūrėję šį įrašą, taip pat antroje dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

10. „Personalizuota medicina, Biobankai ir prašymai užpildyti informuoto sutikimo formą – ką svarbu žinoti pacientui?“

Kviečiame žiūrėti 2024-01-17 vykusio POLA nuotolinio seminaro įrašą „Personalizuota medicina, Biobankai ir prašymai užpildyti informuoto sutikimo formą – ką svarbu žinoti pacientui?“. Lektorius – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas išsamiai ir suprantamai kalba apie personalizuotos medicinos taikymo principus, kaip pagal biožymenis parinkti individualiai pacientui tinkamiausią gydymą, kodėl personalizuota medicina vis dar nėra kasdienybė. Išgirsite apie biobankų vaidmenį. Biobankas – specializuota biologinių mėginių saugykla, kurioje surinkti, saugomi ir tvarkomi biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija skirti naudoti biomedicininiuose tyrimuose. D. Naumovas – mokslininkas, medicinos biologas pasakoja apie biožymenis, biomarkerius, dalinasi įžvalgomis apie medicinos ateitį ir paaiškina Informuoto asmens sutikimo formos paskirtį ir pildymo ypatumus, ką svarbu žinoti pacientui. Dar 2009 m. žurnale Times Magazine publikacijoje rašė, kad tarp 10-ies idėjų, keičiančių pasaulį, yra biobankai, tad kviečiame su šia tema susipažinti iš arčiau. Įdomaus žiūrėjimo!

Vėžys ir COVID-19 vakcina: naujausia informacija ir praktiniai ekspertų patarimai

Kviečiame žiūrėti pirmojo POLA akademijos seminaro apie vėžį ir COVID-19 vakcinas įrašą. Seminaro metu atsakėme į Jūsų klausimus ir su ekspertais aptarėme:

  1. COVID-19 vakcinų rūšis ir ką svarbu apie jas žinoti
  2. Tarptautinių tyrimų duomenis apie imuniteto susidarymą onkologiniams pacientams
  3. Kaip pasiruošti skiepui bei stebėti savo būklę po jo
  4. Kaip maitintis, kad sustiprintume imunitetą
  5. Vakcinavimo proceso Lietuvoje, Vilniaus ir Kauno miestuose patirtis bei pavyzdžius: su kokiais sunkumais susiduriame? Kaip reaguoja pacientai? Kokie didžiausi iššūkiai laukia? Ką galime padaryti geriau?

Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis?

Kviečiame žiūrėti antrojo POLA akademijos seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą. Seminaro metu atsakėme į Jūsų klausimus ir su ekspertais aptarėme:

  1. Onkologinių pacientų socialines problemas ir priklausančias socialines garantijas
  2. Pacientų nedarbingumo, neįgalumo nustatymo tvarką ir problemas
  3. Onkologinių pacientų finansinės paramos galimybes ir kylančius iššūkius
  4. Galimybes grįžti į darbo rinką
  5. Socialinių išmokų tvarkos ir dydžio skirtumus skirtingose savivaldybėse
  6. Kuo onkologiniui pacientui gali padėti skirtingos institucijos ir kur kreiptis

Pagalba onkologiniam pacientui: medicinos pagalbos priemonės, slauga, kompensavimo aspektai

Kviečiame žiūrėti trečiąjį „POLA akademijos“ seminaro įrašą, kurio metu su pacientais, sveikatos įstaigų atstovais, gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais aptarėme:

  1. Su kokiomis kompensavimo problemomis susiduria pacientai
  2. Kokios pagalbos gali tikėtis onkologinis pacientas
  3. Kokios pagalbinių priemonių ir slaugos galimybės Lietuvoje
  4. Pagalbinių priemonių kompensavimo tvarka ir priemokos
  5. Pagalbinės priemonės: kompresinės kojinės, rankovės, protezai, sauskelnės • Specialistų patarimai pacientams, kaip sukurti saugią aplinką

Klaidos kaina medicinoje ir paciento teisė į žalos atlyginimą

Kviečiame žiūrėti ketvirtąjį „POLA akademijos“ seminaro įrašą, kurio metu su teisininkais, advokatais bei gydytojais aptarsime:

  1. Žalos atlyginimas pacientams
  2. Žalos atlyginimo be kaltės modelis
  3. Aptarsime kokie teisiniai klausimai rūpi onkologiniams pacientams
  4. Apžvelgsime konkrečius žalos atlyginimo atvejus

E.sveikata ir mobilios programėlės: vienas prisijungimas, daug galimybių

Kviečiame stebėti penktojo POLA akademijos seminaro įrašą, kurio metu kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, sveikatos įstaigų atstovais, gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais aptarėme ir pademonstravome:

  1. Kas yra e. sveikata ir kokios jos galimybės pacientui
  2. Kaip pacientams sekasi naudotis e. sveikata ir su kokiomis problemomis susiduriama
  3. Kaip e. sveikata Jums gali padėti geriau stebėti savo sveikatą
  4. Kaip naudotis visais e. sveikatos privalumais
  5. Kas yra išankstinė pacientų registracijos sistema (IPR IS) ir kaip ja naudotis
  6. Kas yra sveikatos mobiliosios programėlės ir ar jos padeda? Kaip rasti man tinkamiausią?
  7. Kaip veikia POLA programėlė ir kokie jos privalumai

Modernus vėžio gydymas: inovatyvūs vaistai ir jų kompensavimas

Kviečiame žiūrėti šeštąjį „POLA akademijos“ seminaro įrašą, kurio metu su pacientais, sveikatos įstaigų atstovais, gydytojais ir vaistų ekspertais, klinikiniais farmakologais aptarsime:

  1. Kokios yra gydymo galimybės Lietuvoje
  2. Kaip galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose
  3. Kuo skiriasi generiniai vaistai nuo inovatyvių
  4. Praktiniai patarimai pacientams dėl dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose
  5. Vaistų kompensavimo procesas, kokie nauji vaistai bus kompensuojami

Gydytojo ir paciento ryšys visais gyvenimo etapais

Kviečiame žiūrėti pirmojo Sveikatos raštingumo akademijos seminaro įrašą „Gydytojo ir paciento ryšys visais gyvenimo etapais“. Jis vyksta su šeimos gydytoja Toma Kundrote, gydytoja onkologe – chemoterapeute Dainora Mačiuliene bei onkologijos atvejo vadybininke Samanta Savickaite. Diskusijose dalyvaja knygos „Vėžys 24/7” autorius – Virginijus Šaulys. Seminarą moderuoja: POLA valdybos narys – Šarūnas Narbutas.

Šio seminaro metu sužinosite:

• Kaip pasirengti vizitui pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą (onkologą)?

• Nuotolinių konsultacijų specifiką bei perspektyvą jomis pasinaudoti ateityje

• Kuo naudinga E-sveikata ir kokius duomenis galima ten kaupti?

• Pristatysime skirtingus diagnostinius tyrimus, kiek ir kokių tyrimų priklauso atlikti kasmet? Kaip jiems teisingai pasiruošti, kodėl svarbi tyrimų atlikimo istorija bei rezultatų dinamika?

• Onkologijos atvejo vadybininko vaidmuo paciento sveikatos priežiūroje.

• Specialistų patarimai, kaip sklandžiai orientuotis sveikatos sistemoje bei kaip veikia „žaliasis“ koridorius?

Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas

Šio seminaro metu su gydytoja odontologe Kristina Saldūnaite, gydytoja onkologe – chemoterapeute Aušra Bankauskaite bei gydytoja onkologe – radioterapeute Jurga Remeikiene bus aptarta:

• Onkologinės ligos medikamentinius (chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija bei biologinė terapija) ir spindulinius (išorinės spinduliuotės ir brachiterapijos) gydymo būdus bei galimybes Lietuvoje

• Onkologinės ligos gydymo sukeltų šalutinių poveikių valdymą, patarimus ir patirtis, kaip pasiruošti gydymui ir kaip greičiau sustiprėti po jo • Pratimai ir patarimai kaip užtikrinti tinkamą burnos higieną kasdien

• Burnos higienos iššūkiai prieš gydymą bei gydymo metu sukelti burnos pažeidimai ir jų gydymas bei profilaktika

Seminare dalyvauja: gyd. odontologė Kristina Saldūnaitė, gyd. onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė, gyd. onkologė radioterapeutė Jurga Remeikienė.

Seminarą moderuoja POLA valdybos narys – Šarūnas Narbutas

Kaip padėti sunkiai sergančiam – hospisai, ligoninės, slauga namuose, dvasinė pagalba

Šio seminaro metu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėju, SAM ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėju Mariumi Čiurlioniu, Vilniaus Universiteto lektore, doktorante, slaugytoja Viktorija Kiele bei Aidu Adomaičiu iš pasauliečių pranciškonų ordino (OFS) aptariama:

• Onkologinių pacientų priežiūros ir slaugos galimybės Lietuvoje (ligoninės, slaugos namai, hospisai, slauga į namus)

• Kaip organizuojamos slaugos paslaugos ir kur galima kreiptis pagalbos

• Praktiniai patarimai ir mokymai, kaip pasirūpinti sunkiai sergančiais pacientais namuose (asmens higiena, teisinga priežiūra, dažniausios klaidos)

• Įvairios sielovados galimybės Lietuvoje ir nuo ko pradėti

Mitybos ir gyvensenos įtaka onkologinės ligos valdymui

Šįkart kartu su LSMU Kauno klinikų gydytoja dietologe, dietologų asociacijos vadove dr. Ruta Petereit ir LSMU Kauno ligoninės onkologe chemoterapeute, integracinės onkologijos pradininke Lietuvoje Dainora Mačiuliene aptariamos vėžio prevencijos, aktyvaus gydymo ir remisiją pasiekusių pacientų mitybos gairės. Taip pat kalbama apie įvairias dietas, maisto produktus bei mitus, susijusius su onkologinės ligos gydymu. Išgirsite diskusiją, ar, pasitelkus tinkamą mitybą, galima pagerinti kraujo tyrimų rezultatus, kokius maisto papildus verta vartoti, ko iš jų tikėtis, o kada geriau nevartoti ir kokia gyvensenos pokyčių įtaka gydymo rezultatams.

Moderuoja POLA valdybos narys Šarūnas Narbutas, diskusijoje dalyvauja pacientas, knygos „Vėžys 24/7“ autorius Virginijus Šaulys.

Fizinio aktyvumo svarba onkologijoje: kaulų lūžių ir limfedemos prevencija bei gydymas

Šio seminaro metu kartu su sergančiųjų lėtinėmis ligomis fizinio aktyvumo specialiste bei knygos “Vėžys 24/7” bendraautore Virginija Grigaite Petkevičiene, kineziterapeute Giedra Bušmaniene bei LSMU slaugos fakulteto prodekane prof. Daiva Petrusevičiene aptariama:

• Judėjimo ir fizinio aktyvumo svarba skirtingais gyvenimo etapais

• Fizinio aktyvumo įtaka onkologinės ligos gydymo efektyvumui ir savijautai

• Patarimai, kaip pradėti didinti fizinį aktyvumą ir kaip save stebėti

• Patarimai ir pratimai, kaip valdyti limfedemą bei užtikrinti jos profilaktiką

• Kaip pasirūpinti kaulų sveika ir kada vertėtų sunerimti

• Kaip sumažinti kaulų retėjimo ir lūžių riziką

• Praktikiniai patarimai, kuriuos galėsite naudoti iškart po seminaro

Danielius: mano lenktynės su vėžiu

2018 m. sausį išgirsta ūminės limfoblastinės leukemijos diagnozė tuomet 22 metų Danieliui Savickui buvo lyg žaibas iš giedro dangaus. Pasak vaikino, kaip ir visiems išgirdusiems vėžio diagnozę, apėmė jausmas lyg gyvenimas imtų slysti iš rankų. Visgi Danielius nusprendė nepasiduoti ir siekti pergalės – tiek kovoje su liga, tiek motociklų lenktynių trasoje. Liga pasitraukė, o 2020 m., praėjus lygiai metams po kaulų čiulpų transplantacijos, vaikinas tapo čmpionas Street Superbike klasėje „Baltic Motorcyclists Association“ čempionate ir užkopė ant nugalėtojų pakylos. Savo istorija Danielius nori priminti, kad vėžys yra diagnozė, o ne nuosprendis.

Jūratė: mes džiaugiamės gyvenimu

Jūratė Povilavičienė onkologinės ligos diagnozę – IV stadijos vėžys – išgirdo 2013 m. Nuo tada ir tęsiasi jos kelionė per vėžį. Su baimės ir nežinios etapais, stiprybės šaltiniu tapusiu šeimos palaikymu ir galiausiai -ryžtu ne tik nepasiduoti, bet ir padėti kitiems. Kartais tam reikia labai nedaug – kitų parodyto dėmesio ir supratimo, kad esi ne vienas. Šiandien Jūratė yra Jonavos onkologinių ligonių asociacijos „Škac” vadovė ir įkūrėja, su šypsena sakanti: „Džiaugiuosi gyvenimu”.

Nesislėpk už baimių ir įsitikinimų. Pasitikrink!

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA)

Kodėl svarbu prieš pradedant gydymą ir jo metu apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą?

Lektorė: doc. dr. Kristina Saldūnaitė.

Pristatome Jums pirmąją videopaskaitą iš praktinių patarimų ciklo apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja, kodėl svarbu prieš pradedant gydymą ir jo metu apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą.

Burnos sveikata ypač svarbi kiekvienu gyvenimo tarpsiu – svarbi ji ir susirgus onkologine liga. Paskaitoje išgirsite apie pagrindinius veiksnius, sąlygojančius burnos ligų atsiradimą, kodėl svarbu palaikyti tinkamą burnos higieną ir išsaugoti sveikus burnos audinius.

Kviečiame žiūrėti.

Dantų šepetėlių ir dantų pastos pasirinkimo ir naudojimo aspektai

Lektorė: doc. dr. Kristina Saldūnaitė.

Kviečiame žiūrėti antrąją videopaskaitą iš praktinių patarimų ciklo apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja apie dantų šepetėlių ir dantų pastos pasirinkimo ir naudojimo aspektus. Paskaitoje išgirsite praktinių patarimų, kaip pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį ir dantų pastą, kaip taisyklingai valyti dantis.

Pristatome Jums trečiąją videopaskaitą iš praktinių patarimų ciklo apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja apie tai, kaip rūpintis burnos sveikata, kaip naudotis tarpdančių šepetėliu, higieniniu siūlu, kaip pasirinkti burnos skalavimo skystį, gelius, pastiles.

Kviečiame žiūrėti.

Pristatome Jums POLA video paskaitų ciklą „Slauga namuose”, kuriose slaugos ir paliatyvios pagalbos specialistė, lektorė Laima Baršauskienė pateiks daug naudingų praktinių patarimų. Tinkamai pasiruošti ligonio slaugymui namuose yra labai svarbu – reikia suplanuoti ir apgalvoti, kaip pastatyti lovą, parinkti čiužinį, patalynę ir vykdyti slaugomo asmens pragulų profilaktiką. Lygiai taip pat svarbu slaugančiam asmeniui pačiam mokėti taisyklingų ir ergonomiškų judesių kasdienoje slaugant ligonį – vartant, sodinant, keičiant higienos priemones, patalynę ir pan.

Pirmojoje paskaitoje „Lovos pritaikymas slaugomam ligoniui“ išgirsite, kaip pritaikyti lovą, kokia lova turi būti, kokia padėtimi ją statyti kambaryje, taip pat, į ką atkreipti dėmesį parenkant čiužinį, klojant patalynę, kad būtų išvengiama pragulų formavimosi. Kviečiame žiūrėti.

Antrojoje POLA video paskaitų ciklo „Slauga namuose” dalyje lektorė, slaugos ir paliatyvios pagalbos specialistė Laima Baršauskienė pataria, ką būtina žinoti ligonį slaugančiam asmeniui – kaip tinkamai pasiruošti prieš atliekant tam tikras manipuliacijas. Sužinosite, kokia turi būti slaugančiojo asmens apranga, avalynė, kaip tinkamai naudotis vienkartinėmis pirštinėmis, kaip taisyklingai, netraumuojant savo nugaros patraukti pasislinkusį ligonį link galvūgalio ir daug kitų naudingų patarimų. Kviečiame žiūrėti.

Trečiojoje POLA video paskaitų ciklo „Slauga namuose” dalyje lektorė, slaugos ir paliatyvios pagalbos specialistė Laima Baršauskienė pasakoja, kaip slaugant ligonį vykdyti pragulų profilaktiką. Sužinosite, į ką labiausiai atkreipti dėmesį rūpinantis probleminėmis ligonio kūno vietomis, kokias pagalbines priemones pasitelkti, siekiant apsaugoti ligonį nuo pragulų. Kviečiame žiūrėti.

Kas yra inkstų vėžys?

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašus apie inkstų ląstelių karcinomą. Juose sužinosite, kas sukelia šią onkologinę inkstų ligą, kokie jos gydymo būdai. Ar žinote, kad dažniausiai šio tipo navikai išsivysto 65-75 metų amžiaus asmenims, vyrams dvigubai dažniau nei moterims. Tačiau inkstų vėžiu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus. Pagrindiniai inkstų vėžio rizikos faktoriai – rūkymas, antsvoris, rečiau – paveldėjimas. Ši liga klastinga tuo, kad ankstyvose stadijose ne visada turi aiškiai išreikštus simptomus, jie išryškėja navikui augant. Pagrindiniai juntami inkstų ląstelių karcinomos požymiai – kraujas šlapime, maudžiantis skausmas, apčiuopiamas patinimas šone ar pilve.

Inkstų ląstelių karcinoma. Kas yra taikinių terapija?

Šiame video suteikiama informacijos apie inkstų ląstelių karcinomos gydyme skiriamus tirozinkinazės inhibitorius (dar vadinama TKI terapija), kurie sulėtina auglio augimą, jais blokuojami tam tikri mechanizmai ar ląstelių augimo būdai. TKI yra koncentruojama į tam tikrą sritį, dėl to yra žinoma kaip taikinių terapija. Sužinosite, kokie yra šalutiniai šio gydymo poveikiai.

Metastazavusio inkstų vėžio gydymas

Šis vaizdo įrašas supažindins Jus su pagrindiniais terapijų tipais, taikomais inkstų vėžio (inkstų ląstelių karcinomos arba ILK) gydymui. Pažengusios ILK terapijos tikslas – bendrai sulėtinti naviko plitimą.

Kviečiame žiūrėti naują 2023 m. POLA nuotolinių seminarų rubriką „Svečiuose pas onkologą“. Seminarai organizuojami įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

„Pokalbis apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu“

Šiame įraše išgirsite gydytojos onkologės chemoterapeutės Dainoros Mačiulienės pranešimą apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius, profilaktikos svarbą bei gyvenimą susirgus šia onkologine liga. Svečiuose taip pat dalyvavo ir į žiūrovų klausimus drauge atsakė gydytoja ginekologė Migla Gedgaudaitė. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

„Pokalbis apie tulžies pūslės ir latakų vėžį. Į kokius simptomus atkreipti dėmesį, kaip gyventi su šia liga?”

Kviečiame žiūrėti gydytojos onkologės chemoterapeutės Dainoros Mačiulienės paskaitą apie tulžies pūslės ir latakų vėžio rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, intrahepatinės cholangiokarcinomos, duktalinės cholangiokarcinomos gydymo taktikas, kada yra svarbu nedelsti pastebėjus tam tikrus simptomus jau sergant. Gydytoja kalba apie integracinę onkologiją, apie tai, kaip išsaugoti gyvenimo kokybę sergant onkologine liga, atrasti jėgų einant gyvenimo keliu su liga, kaip padėti sau tvarkytis su onkologiniu nuovargiu. Įrašo pabaigoje – atsakymai į dalyvių klausimus.

„Pokalbis apie hiperterminę intraperitoninę chemoterapiją. Kas tai? Kodėl? Kada? Ir kiti pacientams aktualūs klausimai“

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime apie hiperterminę intraperitoninę chemotarapiją (HIPEC) aptaria šio metodo – aukštos temperatūros chemoterapijos pilvo ertmėje taikymą. Apie HIPEC kaip papildomą gydymo galimybę atrinktiems pacientams vis plačiau kalbama daugelyje tarptautinių konferencijų, gydant skrandžio, žarnyno, kiaušidžių ir kt. lokalizacijų onkologinius susirgimus. Paskaitoje plačiau sužinosite apie indikacijas ir principą, kuriuo grindžiamas HIPEC taikymas, kada jis gali būti veiksmingas, kad vietiškai paveiktų ligą, navikui esant pilve. Procedūra sudėtinga, atliekama kartu su chirurginiu gydymu. Gydytoja paaiškina, kokie atliekami tyrimai, siekiant įvertinti, ar HIPEC turės reikšmingos įtakos sprendžiamai konkrečiai onkologinei situacijai, kaip atrodo pati procedūra, kokia paprastai būna pacientų savijauta po procedūros, kodėl ne visiems pacientams gali būti taikoma. Po paskaitos gydytoja atsako į dalyvių klausimus. Paskaitos moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.

„Metastazių galvos smegenyse gydymas Gama peiliu“

10-26 proc. onkologinių pacientų gydymo eigoje nustatomos metastazės galvos smegenyse, tad jų gydymas yra aktualus išties nemažai daliai sergančiųjų. Kviečiame žiūrėti nuotolinio seminaro su gyd. neurochirurgu dr. Andriumi Radžiūnu įrašą apie metastazių gydymą Gama peiliu. Pranešime išgirsite apie gydymo Gama peiliu indikacijas, galimybes pagerinti gyvenimo kokybę ir savijautą, kada vėžys yra metastazavęs į galvos smegenis, Gama peilio pranašumus lyginant su kitomis radiochirurgijos sistemomis. Gydytojas suprantamai pasakoja apie radiochirurgijai skirtas technologijas, metastazių gydymo Gama peiliu skyrimo tvarką, gydymo taktikos parinkimą, parodo magnetinio rezonanso vaizdus prieš ir po gydymo. Antroje seminaro dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus, kuriuos kartu su dr. A.Radžiūnu atsakė gyd. onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Maisto papildai, vitaminai ir vaistažolės onkologijoje – kada racionalu?

Seminaro įraše išgirsite gydytojos klinikinės farmakologės Eglės Karinauskės paskaitą apie maisto papildus, vitaminus ir vaistažoles tiek bendrai, tiek susiejant jų vartojimą su onkologija. Sužinosite, kada gali būti reikalinga gydytojo klinikinio farmakologo konsultacija, vardan aiškumo, gydytoja pateikia vaisto (vaistinio preparato), maisto papildo, medicinos priemonės, kosmetikos priemonės apibrėžimus, supažindina su bendra vitaminų ir papildų vartojimo problema, aptaria populiariausias vaistažoles bei maisto papildus. Gydytoja akcentuoja, kaip svarbu nesigydyti patiems savarankiškai, neuždelsti ir kreiptis į gydytoją, kai pajuntame nerimą keliančius simptomus, ragina būti atsargiems ir nesiimti savarankiškai vartoti papildų, vaistažolių, siekiant išvengti nepageidaujamų sąveikų su vartojamais vaistais, kepenų pažeidimų ir pan. Tokiu atveju, jei kažką vartojate, būtina apie tai pasakyti gydytojui – ar tai būtų vaistažolių arbata, ar kiti preparatai. Svarbu būti budriems ir akylai žiūrėti, ką rinktis vartoti ir būtinai konsultuotis su gydančiu gydytoju.

Antroje seminaro dalyje – atsakymai į dalyvių klausimus, kuriuos kartu su gyd. Egle Karinauske atsakė gyd. onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

„Svečiuose pas onkologą: ką reikia žinoti apie melanomą ir saugų buvimą saulėje?”

Lektorė gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime šalia informacijos apie melanomą, aptaria ir kitus odos navikinius susirgimus, tokius kaip plokščialąstelinė karcinoma. Gydytoja išsamiai pasakoja apie melanomos rizikos veiksnius, kurie išties reikalauja mūsų nuolatinio budrumo, paaiškina apie melanomos stadijas ir jų reikšmę. Paskaitoje sužinosite, kodėl tokia svarbi savityra, apgamų ir įtartinų odos darinių apžiūra bei savalaikis apsilankymas pas dermatologą siekiant veiksmingos melanomos profilaktikos. Daug dėmesio renginio metu skirta saugiai elgsenai saulėje – gydytoja pataria, kaip saugotis ultravioletinių spindulių, kaip prižiūrėti odą, kokius apsauginius kremus ir kaip naudoti siekiant išvengti nudegimų saulėje. Antroje dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Pokalbis su onkologu: inkstų vėžys – kaip atpažinti, gydyti, gyventi su šia liga?

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime aptaria inkstų vėžio rizikos veiksnius, kodėl svarbu juos žinoti, net jei jau žmogus serga šia liga, chirurginio gydymo indikacijas, pooperacinio (adjuvantinio) gydymo (ne)taikymo priežastis, gydymo aspektus, kuriuos svarbu žinoti. Lektorė pasakoja apie išplitusio inkstų vėžio aspektus – dažniausiai pasitaikančias metastazes į plaučius, kaulus, kepenis, smegenis, kitą inkstą ir antinksčius. Gydytoja aptaria šalutinius inkstų vėžio gydymo poveikius ir kaip juos valdyti, pristato integracinės onkologijos požiūrį į vėžio gydymą ir gyvenimą su onkologine liga. Išgirsite, kaip padėti sau ir palengvinti gyvenimą prisižiūrint mitybą, kodėl svarbu, ką ir kaip valgome, kaip ruošiame maistą, ar palaikome fizinį aktyvumą, kokia mūsų organizmo mikrobiota, ar palaikome emocinę sveikatą. Gydytoja pasakoja apie fizinio aktyvumo įtaką ligos recidyvui, kūno-proto mankštą, sąmoningumo praktikų poveikį einant onkologinės ligos keliu. Antroje dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Prostatos vėžys – nuo ankstyvos diagnostikos iki sisteminio gydymo. Kaip nepasiklysti?

Kviečiame žiūrėti didelio susidomėjimo sulaukusio lapkričio 29 d. POLA seminaro įrašą „Prostatos vėžys – nuo ankstyvos diagnostikos iki sisteminio gydymo. Kaip nepasiklysti?” – lektorius gydytojas urologas dr. Aušvydas Patašius išsamiai pasakojo apie diagnostikos metodus, kada kuris tinkamas ir tikslingas, aptarė žemos, vidutinės ir aukštos rizikos prostatos vėžio stebėsenos ir gydymo būdus, jų keliamus šalutinius poveikius ir jų valdymą, PSA rodiklių stebėjimą ir kada sunerimti. Seminare dalyvavo Paulius Rakštys – POLA valdybos narys, organizacijos „Europa UOMO” organizacijos, vienijančios prostatos vėžiu sergančiuosius, valdybos narys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovas. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė. Antroje renginio dalyje išgirsite klausimų-atsakymų sesiją pagal išankstinius bei renginio metu pateiktus dalyvių klausimus.

POLA inicijavo ir sėkmingai vykdo įvairius projektus kartu su tarptautiniais bei Lietuvos partneriais. Vienas iš šio bendradarbiavimo rezultatų – išversti įvairūs leidiniai lietuvių kalba (adaptuota Lietuvos gyventojams) ir anglų-lietuvių kalbomis (adaptuota JK gyventojams) – pastaruosius rasite paspaudę šią nuorodą.

Leidiniai suskirstyti pagal temas, kurių sąrašą rasite puslapio kairėje, norėdami perskaityti ar atsisiųsti dominantį leidinį, spauskite ant paveikslėlio.

Naudojant mūsų leidiniuose publikuojamą medžiagą, būtina nurodyti šaltinį www.pola.lt

POLA renginių pranešimai ir mokymų medžiaga

Tarptautinė konferencija „Būdai gerinti sveikatos sistemos efektyvumą“

2019 m. balandžio 26 d. LR Seimo rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Būdai gerinti sveikatos sistemos efektyvumą“, kurią organizavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Seimas ir Europos farmacijos industrijos asociacijų federacija (EFPIA).

Konferencijos metu skaitytų pranešimų medžiagą rasite čia:

Kada nebeduosime kyšių sveikatos sistemoje?

2018 metų spalio 12 dieną  Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kartu su LR Seimu, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi ir Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) surengė metinę konferenciją „ Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“

Konferencijos tikslas -apžvelgti kyšininkavimo paplitimą Lietuvoje ir tarp ES šalių, aptarti pacientų, šeimos gydytojų ir jaunųjų medikų požiūrį į neoficialias priemokas ir išgirsti kokių pokyčių skaidrinant sveikatos apsaugą sulauksime 2019 m.?

Racionalus vaistų vartojimas

2018 metų rugsėjo 19 dieną, LR Seime, vyko konferencija, kurios tema – Racionalus vaistų vartojimas.

Konferenciją organizavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Renginyje buvo gilinamasi į pokyčius ir rezultatus vaistų rinkos reguliavime, racionalų vaistų vartojimą bei gydymo biologiniais vaistais klinikinius aspektus. Diskusijoje savo nuomonę išsakė pacientų ir valdžios atstovai, gydytojai, medicinos srities akademikai.

Iššūkiai sprendžiant gyvenimo pabaigos klausimus sveikatos priežiūroje

Gruodžio 15 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, vyko POLA ir Jaunųjų gydytojų asociacijos konferencija.

Onkologinių pacientų problemos ir jų sprendimo būdai

Lapkričio 11 ir gruodžio 2 d. Vilniuje ir Kaune vyko tos pačios tematikos konferencijos „Onkologinių pacientų problemos ir jų sprendimo būdai”. Renginiai organizuojami įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “POLA ir jos narių stiprinimas”.

Komunikacija siekiant organizacijos tikslų

2017 m. lapkričio 12 d. Kaune vyko mokymai POLA nariams, ambasadoriams, savanoriams ir kitiems pacientų organizacijų atstovus „Komunikacija ieškant galimybių įgyvendinti organizacijos veiklas, projektus“.

Komunikacija siekiant atstovauti pacientų interesus

2017 m. spalio 21 d., POLA nariai, ambasadoriai, savanoriai, kitų pacientų organizacijų atstovai dalyvavo I-ajame mokymų renginyje, organizuotame gavus SADM finansinę paramą. Analizavome, kokie yra svarbiausi onkologinių pacientų interesai, problemos; ar jos yra sprendžiamos; kokios institucijos, organizacijos už tai atsakingos; ar pacientai, jų grupės gali patys išspręsti sau svarbias problemas; ar problemą įvardinti, apie ją kalbėtis yra tolygu ją išspręsti; kada, kam ir kur reikia būti „rašytinio žodžio meistru“, o kada „sakytinio“.

Taip pat siekėme atskleisti viešo kalbėjimo meno subtilybes: kaip pelnyti ir išlaikyti dėmesį, atskleisti bendravimo su skirtingomis auditorijomis ypatumus, kaip išeiti iš krizinių situacijų.

Kaip pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento

2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko POLA nariams ir sveikatos priežiūros specialistams skirta konferencija „Kaip pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento?”. Tai vienas iš SADM finansuojamo projekto renginių.

Pacientų lūkesčiai ir POLA veiksmai gerinant komunikaciją (lietuvių k.).

Profesoriaus Robert J. Thomas 2017-04-05 paskaitos pacientams vaizdo įrašas su vertimu į lietuvių kalbą

Balandžio pradžioje POLA kvietimu Lietuvoje viešėjusio Didžiosios Britanijos mokslininko onkologo, profesoriaus Robert J. Thomas paskaitos Kaune vaizdo įrašas su vertimu į lietuvių kalbą (įrašo trukmė – 1 val. 45 min.):

Robert J. Thomas turi daugiau kaip 30 m. onkologinių ligų gydymo patirtį, jis yra knygos “Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai” autorius, internetinės gyvenimo būdo ir onkologinių susirgimų svetainės ir svetainės apie sveiką gyvenseną konsultantas medicinos klausimais.

Profesoriaus vadovaujamų tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kurios gyvenimo būdo strategijos ir priemonės yra veiksmingos ir gali padėti onkologiniam pacientui pagyti ar sušvelninti gydymo šalutinį
poveikį, ir kurios nepadeda.

Tyrimų išvados yra viešinamos ne tik specialiuose medicinos leidiniuose, bet ir visuomenei skirtuose žurnaluose, interneto svetainėse. O pagrindiniai pastebėjimai apibendrinti aukščiau publikuojamame vaizdo įraše.

Kiti pranešimai

Chirurginis gydymas

Tai vėžinio audinio pašalinimas. Jei auglys “lokalizuotas” ir “prieinamas”, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas gydymo būdas. Jos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Papildomai dažnai reikia pašalinti vietinius ir sritinius limfmazgius, kurie reikalingi vėžio stadijai nustatyti. Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija, mastektomija.

Kartais dėl naviko dydžio ir jo vietos operacija gali būti pavojinga arba pridaryti žalos. Tokiu atveju prieš operaciją gali būti taikoma chemoterapija arba radioterapija, kad navikas susitrauktų ir būtų galima lengviau atlikti operaciją.

Onkologinėje chirurgijoje šiandien stebimas akivaizdus posūkis minimaliai invazinės chirurgijos link. Tai laparoskopinė, robotinė chirurgija ir, žinoma, minimalios intervencijos, tokios kaip mažų navikų abliacija. 

Modernios technologijos šiandien leidžia atlikti operacijas išvengiant pjūvio. Mikroinvazinė chirurgija tapo įmanoma atsiradus naujai įrangai, taip pat ankstyvajai diagnostikai, kai nustatomi maži navikai. Minimaliai invazinė chirurgija ženkliai pagerina pacientų gyvenimo kokybę, sumažėja hospitalizacijos laikas, pacientas mažiau traumuojamas.

Laparoskopija (gr. lapara – pilvas, scopeo – žiūrėti) – tai operavimo metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje, naudojantis specialia Veres’o adata, kurią duriant pro pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus nuo 1 cm iki 2,5 cm pjūvelius (pjūvio ilgis ir skaičius priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo ir turimos technikos dydžio), į pilvo ertmę įkišami specialūs chirurginiai instrumentai, kurių darbinė dalis yra panaši kaip įprastų chirurginių instrumentų, tačiau chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų. Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato telemonitoriuje. Į jį vaizdą perduoda nedidelė telekamera, kurios objektyvas taip pat įleidžiamas į pilvo ertmę.

Atrenkant pacientus šioms operacijoms amžius nėra riba, nors kaip ir prieš kiekvieną chirurginę intervenciją įvertinamos gretutinės paciento ligos, jo fizinė būklė.

Robotinė chirurgija, kuri pasaulyje egzistuoja jau 20 metų, yra mažai invazinės chirurgijos rūšis, kuomet visus chirurgo veiksmus per atstumą atkartoja robotinė chirurginė įranga.

Robotinės chirurgijos esmė – ypatingas atliekamų procedūrų tikslumas, ženkliai sumažinama klaidos tikimybė, efektyvesnis gydymas ir greitesnis pooperacinis gijimas.

Veiksniai, lemiantys šiuos robotinės chirurgijos privalumus:

  • ženkliai mažesnis chirurgo nuovargis, nei tradicinės operacijos metu – chirurgas ne kelias valandas įsitempęs stovi prie chirurginio stalo, bet patogiai sėdi kėdėje, atokiau nuo paciento;
  • pui­kus erdvinis, ypač didelės raiškos ope­ra­ci­nio lau­ko vaiz­das – chirurgas operacijos metu žiūri į kompiuterio ekrane ypatingai smarkiai priartintą ir išdidintą operacinio lauko vaizdą;
  • labai tikslūs operaciniai veiksmai, atliekami ro­bo­ti­niais inst­ru­men­tais, ku­rie val­do­mi nuo­to­li­niu bū­du iš val­dy­mo kon­so­lės, dėl ko su­ma­ži­na­ma bet ko­kia ran­kų pa­ša­li­nio ju­de­sio įta­ka pa­grin­di­niam ju­de­siui at­lik­ti.

Ka­dan­gi ro­bo­ti­nė įran­ga už­tik­ri­na pui­kų ope­ra­ci­nio lau­ko ma­ty­mą, ju­de­sių ir au­di­nių mo­bi­li­za­ci­jos tiks­lu­mą, di­džiau­sias pri­va­lu­mas yra at­lie­kant on­ko­lo­gi­nes ope­ra­ci­jas, ypač tas, kur ša­li­nant or­ga­ną su na­vi­ku bei vi­sus ar­ti­mo­jo me­tas­ta­za­vi­mo au­di­nius – krau­ja­gys­li­nį ir lim­fa­ti­nį ba­sei­ną – yra su­dė­tin­ga ope­ra­ci­jos zo­ną pa­siek­ti at­vi­ros ar la­pa­ros­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos me­tu.

Uro­lo­gi­ja yra vie­na iš me­di­ci­nos sri­čių, ku­rio­je ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja pri­tai­ko­ma pla­čiau­siai. Ypač daž­nai ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja tai­ko­ma ra­di­ka­liam pro­sta­tos vė­žio gy­dy­mui. Ro­bo­ti­ne ra­di­ka­lia pro­sta­tek­to­mi­ja ga­li­ma pa­siek­ti ge­res­nių vė­žio gy­dy­mo re­zul­ta­tų, efek­ty­viau ša­li­nant pik­ty­bi­nį su­si­rgi­mą, iš­sau­go­ti ner­vus ir krau­ja­gys­les dėl ge­res­nės tri­ma­tės vaiz­do ko­ky­bės ir priar­ti­ni­mo, naudojant lanks­čius, pla­čios amp­li­tu­dės inst­ru­men­tus. To­dėl šios in­ter­ven­ci­jos me­tu, ly­gi­nant su įpras­ta la­pa­ros­ko­pi­ne ar at­vi­ra pro­sta­tek­to­mi­ja, ma­žes­nis komp­li­ka­ci­jų daž­nis (nu­krau­ja­vi­mas, poo­pe­ra­ci­nis skaus­mas), di­des­nei da­liai pa­cien­tų iš­sau­go­ma erek­ci­ja, ge­res­nis šla­pi­mo su­lai­ky­mas. 

Pirmoji Lietuvoje robotinę chirurgiją pradėjo taikyti Klaipėdos universitetinė ligoninė 2018 metais.

Parengta pagal www.nvi.lt, www.gkklinika.com, www.sormedica.lt/ informaciją

Ką turite žinoti apie chemoterapiją 

Chemoterapija – tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai gydant chemoterapija, vėliau palaipsniui atsistato.

Dažnam, išgirdus žodį „chemoterapija”, kyla baugūs vaizdiniai. Siekdami sugriauti kai kuriuos visuomenėje susiformavusius mitus, šioje skiltyje siūlome sužinoti daugiau apie šį vėžio gydymo būdą, kaip veikia chemoterapiniai vaistai ir kokie dažniausi chemoterapinio gydymo šalutiniai reiškiniai.

Kas yra chemoterapija?

Chemoterapija – priešvėžinių vaistų (citotoksinų) naudojimas siekiant sunaikinti vėžines ląsteles.
Yra virš 50 rūšių skirtingų chemoterapinių vaistų, dažnai vartojami keli vaistai vienu metu. Toks gydymas vadinamas – kombinuota chemoterapija.

Kai kurioms vėžio rūšims užtenka vien chemoterapijos, kitais atvejais chemoterapija derinama su kitais gydymo būdais – chirurgine operacija, radioterapija (švitinimu), hormonų terapija, imunoterapija ar iškart su keliais būdais.

Kodėl yra skiriama chemoterapija?

Chemoterapija skiriama dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

  • Chemoterapija gali kontroliuoti ar sunaikinti navikus. Šiuo gydymo metodu siekiama palengvinti ir simptomus, tokius kaip skausmas. Šio tipo chemoterapija dažnai vadinama paliatyvine chemoterapija.
  • Kita pagrindinė chemoterapijos skyrimo priežastis – išvengti vėžio atsinaujinimo po operacijos arba spinduliavimo terapijos. Šio tipo chemoterapija vadinama adjuvantine arba neo-pagalbine chemoterapija.

Chemoterapijos gydymo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Jūsų onkologas sukurs gydymo planą, atsižvelgdamas į vėžio tipą, jo išplitimą ir kitus sveikatos veiksnius.

Kaip veikia chemoterapiniai vaistai?

Chemoterapijos vaistai suleidžiami į veną arba duodami nuryti. Yra ir kiti būdai, tačiau šie naudojami dažniausiai. Nėra universalių chemoterapijos vaistų galinčių kovoti su visais vėžio tipais, todėl kiekvienu atveju chemoterapiniai vaistai parenkami atskirai.

Vaistai krauju išnešiojami po visus organizmo audinius. Vaistai taip pat paveikia kai kurias sveikas ląsteles – burnos gleivinę, kaulų čiulpus (kurie gamina kraują), plaukų folikulus, virškinimo sistemą. Sveikosios ląstelės po chemoterapijos atsistato, tačiau vėžinės ląstelės negali atsistatyti ir žūsta. Didelė chemoterapinio poveikio dalis susijusi su itin sparčia vėžinių ląstelių medžiagų apykaita: vėžinė ląstelė per tą patį laiką įsisavina bent kelis kartus daugiau toksinių medžiagų. Dėl šios priežasties anksčiau chemoterapijai būdavo naudojama nemažai paprastų nuodingųjų preparatų, pvz., arseno junginių.

Skirtingi vaistai skirtingai veikia vėžines ląsteles. Jei naudojami keli vaistai, jie parenkami taip, kad papildytų vienas kitą skirtingu poveikiu.

Chemoterapija kruopščiai planuojama, kad kiekvieno kurso metu sunaikintų kuo daugiau vėžinių ląstelių, bet nesunaikintų sveikų audinių.

Skirtingi chemoterapiniai vaistai skirtingai veikia greitai besidauginančias ląsteles:

  • blokuoja ląstelės receptorius, priimančius signalus, verčiančius ląstelę dalintis;
  • veikia ląstelės DNR ir neleidžia genetinei medžiagai dalintis;
  • veikia pagalbines ląstelės dalis (pavyzdžiui, branduolį), reikalingas ląstelės dauginimuisi.
Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai po chemoterapijos?

Dėl išnaikintų sveikųjų ląstelių, po chemoterapijos visas organizmas nusilpsta, tampa neatsparus infekcijomis, tačiau po kiek laiko (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių) organizmo funkcijos atsistato iki saugaus lygio. Jeigu Jums atliekama chemoterapija, užsirašykite Jums pasireiškusius simptomus ir apie tai praneškite gydytojui. Jis gali skirti papildomų vaistų ar pateiks naudingų patarimų, kaip šių simptomų išvengti ar sumažinti jų trukmę.

Galimi chemoterapijos šalutiniai reiškiniai:

  • sausa oda;
  • seksualinio gyvenimo sutrikimai;
  • nuovargis;
  • pykinimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • viduriavimas;
  • skonio pokyčiai;
  • kraujodaros sutrikimai.

Chemoterapijai skiriami vaistai gali dirginti galvos smegenyse esančius centrus, kurie sukelia vėmimą, pykinimą, silpnumą. Dėl tokio vaistų poveikio nereikia nerimauti, nes jis ilgai nesitęsia.

Pykinimo ir vėmimo sindromas gali atsirasti ir dėl to, kad žūstant piktybinėms ląstelėms išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamųjų laisvųjų radikalų. Šios medžiagos taip pat dirgina organizmą.

Šiuo metu yra efektyvių vaistų, kurie naudojami kartu su chemoterapija gali gerokai palengvinti ligonio savijautą. Tačiau apie 10-15 proc. ligonių po chemoterapijos vis tiek jaučiasi prastai. Jie gali per parą 6-7 kartus vemti, tai – sunkus pykinimo laipsnis.

Todėl jiems yra skiriami vaistai, mažinantys pykinimą. Prieš dešimt metų tokių šalyje nebuvo, todėl kur kas daugiau ligonių kentėjo nuo pykinimo.

Taikant agresyvią chemoterapiją, po penkių parų ligonio savijauta pagerėja ir pykinimo nebelieka.

Prieš pradedant gydymą, paklausk savo onkologo:
  • Kokie vaistai Jums bus skiriami?
  • Kodėl buvo pasirinktas šis gydymas?
  • Kiek tai truks ir kaip dažnai?
  • Kokių šalutinių reiškinių galite tikėtis?
  • Į kuriuos šalutinius reiškinius reikia atkreipti ypatingą dėmesį ir kada skubiai kreiptis į gydytoją?
  • Kaip sekėsi kitiems pacientams, kurie patyrė šį gydymą?
  • Kaip chemoterapija paveiks Jūsų kasdieninį gyvenimą?
  • Kokius vaistus galėsite vartoti, kokių ne?

Parengta pagal: Detailed Guide: How Is Cancer Treated.” 04 AUG 2007. American Cancer Society. Accessed 06 Dec 2008. “Chemotherapy PDQ: Treatment Overview.” 27 Feb 2007. National Cancer Institute. Accessed 06 Dec 2008.

Dėkojame www.iveikliga.lt už dalinimąsi informacija.

Ką turime žinoti apie radioterapiją (švitinimą)?

„Ar žinote, kad radioterapija gydomi ketvirtadalis visų onkologinių ligonių ir jie visai nėra pavojingi visuomenei, ir tuo labiau – nepraleidžia tolimesnio gyvenimo uždaryti specialiuose kambariuose?” – šypsosi radioterapija gydyti žmonės.

Norėdami sugriauti tam tikrus mitus apie radioterapiją,  šioje skiltyje norime Jus supažindinti su šiuo gydymo būdu.

Radioterapija – kas tai?

Radioterapija arba švitinimas tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.

Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas, tačiau ne visiems vėžio tipams šis gydymo būdas tinka.

Kokie yra radioterapijos būdai?

Radioterapija atliekama dviem būdais: vidinis švitinimas (brachoterapija) ir išorinė arba sisteminė radioterapija. Brachoterapijos metu švitinimo priemonė priglaudžiama prie naviko arba įleidžiama į jo audinius. (Gydymas skystaisiais radioizotopais taip pat priklauso šiam radioterapijos būdui, tik skystieji radioizotopai sušvirkščiant pacientui į veną ar sugirdomos jų kapsulės. Šiuo atveju, gydomas žmogus tampa “radioaktyvus” – jam negalima būti šalia kitų žmonių).

Išorinės radioterapijos metu, gydymo priemonės yra nutolusios nuo naviko ir švitinamos kūno dalies tam tikru atstumu. Radioterapinio gydymo būdą ir trukmę nustato jūsų gydytojas, atsižvelgdamas į vėžio tipą, išplitimą ir jūsų bendrą savijautą.

Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai po radioterapijos?

Šalutinis radioterapijos poveikis kiekvienam ligoniui gali pasireikšti skirtingai. Tačiau yra keletas bendrų ir dažniausiai pasireiškiančių reiškinių: nuovargis, odos pakitimai, apetito praradimas, lytinio gyvenimo sutrikimai.

Kada dingsta apetitas?

Apetitas dažniau prarandamas tada, jeigu švitinama stemplės, krūtinės, pilvo sritys. Kol jums atliekama radioterapija, specialistai pataria vagyti lengvai virškinamą maistą, rinktis daržovių ir vaisių patiekalus.

Kodėl jaučiu nuovargį?

Jūsų organizme radioterapijos metu atsiranda laisvųjų radikalų, į kuriuos organizmas reaguoja ir kovoja. Dėl šios priežasties jūs jaučiate nuovargį ir silpnumą. Kartais nuovargis neišnyksta dar keletą savaičių ar mėnesių pasibaigus gydymui. Radioterapijos metu, veikiama ir kraujo sandara. Jonizuojantieji spinduliai slopina kaulų čiulpus, gaminančius kraujo kūnelius – leukocitus, eritrocitus, trombocitus.

Ypač reaguoja baltuosius kraujo kūnelius – leukocitus gaminanti kaulų čiulpų dalis. Pasireiškia leukopenija, t. y. leukocitų kiekio kraujyje sumažėjimas. Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, išryškėja mažakraujystė. Tuomet gydomas radioterapija žmogus jaučia didesnį nuovargį ir silpnumą. Sumažėjus trombocitų kiekiui, pasireiškia trombocitopenija. Tuomet atsiranda kraujavimo pavojus iš gleivinių, nuo menkų traumų atsiranda mėlynės.

Kraujo pakitimai būna ryškesni, kai į švitinamų sričių apimtį įeina krūtinkaulis, stuburkauliai, dubens kaulai. Švitinimo metu jums turi būti nuolat atliekami kraujo tyrimai ir esant reikalui skiriamas atitinkamas gydymas. Todėl būtinai fiksuokite jus varginančius reiškinius ir apie juos praneškite jūsų gydymo eigą prižiūrinčiam gydytojui.

Kas atsitinka spindulių paveiktai odai?

Kartais švitinimo metu parausta švitinamų sričių oda – panašiai, kaip nuo saulės, ji niežti, pleiskanoja. Odos reakcija prasideda 3-4 švitinimo savaitę. Jautresnė šviesiaplaukių ir šviesiaodžių žmonių oda. Juodbruvių oda reaguodama į spindulius dar labiau patamsėja. Daliai pacientų odos reakcijos nebūna visai.

Gydytojas radioterapeutas, esant reikalui, paskiria atitinkamus tepalus, rekomenduoja kaip prižiūrėti odą. Spindulinio gydymo metu nepatariama būti saulėje, maudytis karštoje vonioje, saunoje, švitinamos srities odą trinti, masažuoti, skusti, tepti spiritu, kvepalais, dezodorantu, kremu ar kitomis aštriomis kosmetikos priemonėmis.

Šios taisyklės galioja ilgą laiką ir po gydymo. Spindulinio gydymo metu rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto (medvilnės, lino) apatinius drabužius; jei dienos saulėtos, patartina nešioti skrybėlę; jei švitinama galvos ar kaklo sritis, reikėtų vengti vėjuoto oro. Negalima pamiršti, kad ilgai būnant karštoje saulėje jos spinduliai ir per plonus medvilninius marškinius gali pakenkti švitintos srities odai.

Ar man nuslinks plaukai?

Taikant radioterapiją, nuplinka tik ta vieta, kuri pakliūna į švitinimo lauką, tačiau tai laikina, vėliau plaukai atauga.

Įtaka mano seksualiniam gyvenimui

Moterims dėl piktybinių navikų radioterapijos moterys lieka vaisingos, jos gali pastoti, nebent radioterapija buvo taikyta į mažąjį dubenį ir buvo apšvitintos kiaušidės. Radioterapiją praeityje patyrusios moterys pagimdo sveikus, be apsigimimo požymių vaikus. Rekomenduojamapirmuosius dvejus metus po radioterapijos nepastoti. Išorinė ar vidinė mažojo dubens organų radioterapija paveikia kiaušides – laipsniškai po kelių mėnesių išsivysto menopauzė.

Moteris jaučia karščio bangų antplūdžius, gali sutrikti miegas, sausėja oda, makštis, atsiranda diskomfortas lytinių santykių metu. Dėl to moterys, ypač jaunesnio amžiaus, labai išgyvena. Priklausomai nuo piktybinio naviko tipo gali būti paskirta pakaitinė hormonų terapija (PHT). Kartais, kai mažąjį dubenį jaunoms moterims tenka švitinti dėl tokių onkologinių ligų kaip limfomos, prieš švitinant atliekama kiaušidžių pakėlimo operacija, t. y. kiaušidės patraukiamos iš būsimojo švitinimo lauko ribų. Po makšties srities radioterapijos gali susiaurėti makštis. Reguliarus seksualinis gyvenimas padeda išvengti makšties susiaurėjimo. Skiriami tepalai makščiai. Vyrams Vyrams dėl piktybinių navikų radioterapijos gali susilpnėti lytinis potraukis, laikinai sutrikti erekcija jau vien dėl to, kad kamuoja nežinia dėl ligos baigties ir ateities.

Tuo metu vyrai neretai jaučiasi pavargę galvoti apie seksualinį gyvenimą. Jei dėl šlapimo pūslės ar prostatos vėžio radioterapija taikyta į mažąjį dubenį, nuo gydymo praėjus keliems mėnesiams ar metams gali pasireikšti impotencija. Apie šiuos dalykus reikia kalbėtis su urologu. Vyrai, kuriems radioterapijos metu buvo apšvitintos sėklidės, lieka nevaisingi. Parengta pagal: Cancer.about.com, Vilniaus universiteto onkologijos instituto informaciją. Dėkojame www.iveikliga.lt už dalinimąsi informacija.

Elektrochemoterapija

Elektrinių impulsų ir vaistų nuo vėžio metodų derinys vadinamas elektrochemoterapija.  Elektriniai impulsai sukelia pokyčių ląstelės membranoje: vyksta jos destabilizacija, formuojasi laikinos „poros“ (elektroporacija), dėl to padidėja membranos pralaidumas jos išorėje esančioms medžiagoms ir vaistas, kuris normaliomis sąlygomis sunkiai prasiskverbia į ląstelės vidų, lengvai pasiekia taikinį. Šis metodas leidžia panaudojant nedideles dozes pasiekti išskirtinai didelę chemopreparato dozę navikinėje ląstelėje, tuo metu šalia esantys sveiki audiniai, kurie yra mažai jautrūs vaisto poveikiui, išlieka nepažeisti.

Elektrochemoterapijos metodas naudojamas jau seniai, tačiau daugiausia buvo taikomas paviršinėms odos metastazėms gydyti, ypač krūties vėžio, melanomos. Paviršinio gydymo elektrochemoterapijos prietaiso adatėlės yra 3-4 centimetrų, tačiau elektrochemoabliacijos adatos siekia 24 centimetrus, tad ja galima pasiekti bet kurį naviką.

Elektrochemoabliacijos metodas ypatingas tuo, kad leidžia gydyti navikus, esančius kritinėse vietose – greta nervų, didelių kraujagyslių. Dažniausiai jis taikomas gydant kepenų navikus ir vietiškai išplitusį kasos vėžį, kai chirurginis įsikišimas jau nebegalimas. Taip pat elektrochemoabliacija padeda kontroliuoti ligą esant metastazėms kauluose bei stubure.

Procedūros metu nuo dviejų iki šešių adatų – elektrodų – įduriama į naviką ir aplink jį priklausomai nuo naviko dydžio. Po to į veną suleidžiamas vaistas ir aktyvuojami elektrodai. Po dviejų minučių elektroporacijos seanso vaisto koncentracija piktybinėse ląstelėse padidėja tūkstantį kartų, poros užsidaro, ir vaistas iš lėto sunaikina paveiktas ląsteles.

Metodo panaudojimą apriboja tai, kad elektroporacijos adatos nėra kompensuojamos, jos yra brangios ir pacientas ne visada pats jų gali įsigyti. Pasaulyje šis metodas dar nėra įtrauktas į gydymo standartus, vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, siekiant įrodyti šio metodo pranašumą. Tai nišinė sritis.

Elektrochemoterapija itin retais atvejais naudojama kaip pirminis pasirinkimas gydant vėžį. Jei operacinis priėjimas labai sudėtingas, jei dėl lokalizacijos negalima taikyti radioterapijos (pavyzdžiui, lūpos, nosies, ausies ar akies voko navikams) galima naudotis šiuo metodu, tačiau dažniausiai jo prireikia pažengusiai, sudėtingai ligai suvaldyti.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją.

Robotinė radiochirurgija

Robotinė radiochirurgija arba naviko „sunaikinimas” nepažeidžiant aplinkinių audinių ir organų, jau tapo išsigelbėjimu ne vienam žmogui, kuriam vėžys išsivystė sunkiai pasiekiamoje kūno vietoje: galvos ir nugaros smegenyse. Procedūros metu spinduliai pasiekia bet kurioje kūno vietoje esantį naviką ir jį sunaikina, maksimaliai išsaugodami sveikus audinius. Švitinimo tikslumas siekia iki 1mm.

Robotinės radiochirurgijos metodas buvo sukurtas galvos smegenų navikų gydymui. Pirmajam, tik galvos augliams gydyti skirtam, robotui mokslininkai suteikė „Gamma Knife” (Gama peilis) vardą. Prieš keletą metų sukurtas viso kūno navikų gydymui pritaikytas robotas, pavadintas „Cyber Knife” (Virtualusis peilis).

Gama peilis – radiochirurgijos gydymo metodas, skirtas pasirinktų konkrečių zonų gydymui galvos smegenyse. Neinvazinis gydymo metodas remiasi labai tiksliai orientuotais jonizuojančių spindulių pluoštais, kurie nukreipiami į gydymo zoną galvos smegenyse.

Gydymo procedūra yra neskausminga. Paprastai jau kitą dieną po operacijos pacientas gali vykti namo ir grįžti prie įprastinio gyvenimo. Taikant gama peilio gydymą ypatingai sumažėja atviros operacijos metu galimų komplikacijų patyrimo rizika.

Šis gydymas gali padėti žmonėms, kuriems iki šiol nebuvo galima pagalba dėl jų gretutinių susirgimų ar amžiaus.

Gama peilį Lietuvoje ir Baltijos šalyse vienintelė turi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Siuntimą gydytojo neurochirurgo konsultacijai gali išrašyti visų sričių gydytojai.  Gydytojas neurochirurgas, nusprendęs, kad pacientui gali būti taikomas gydymas gama peiliu, paciento situaciją aptaria ir gydymą paskiria gydytojų specialistų konsiliumo sprendimu.

Lietuvos Respublikos piliečiams, draustiems Privalomuoju sveikatos draudimu, gydymas gama peiliu yra apmokamas iš PSDF lėšų.

Daugiau informacijos: gamapeilis@kaunoklinikos.lt

Registracija pas Kauno klinikų gydytoją neurochirurgą: tel. +370 373 26783

Hormonų terapija – tai gydymas vaistais, kurie vienokiu ar kitokiu būdu veikia organizme natūraliai gaminamus hormonus – slopina jų gamybą arba neleidžia, jiems pasiekti vėžio ląstelės. Hormonų terapija Taikoma gydant krūties, kiaušidžių, gimdos, prostatos vėžį.

Krūties vėžio hormonų terapija

Hormonų terapija taikoma dažniausiai po operacijos, gydymo spinduliais ir chemoterapijos. Ji skiriama tam, kad sumažėtų ligos atsinaujinimo galimybė. Ji veiksminga tada, kai krūties vėžio ląstelės savo paviršiuje turi estrogenų ir progesteronų receptorių.

Dažniausiai krūties vėžio atvejais taikoma kelių tipų hormonų terapija – gydymas antiestrogenais ir aromatazės inhibitoriais, LHRH analogais.

Antiestrogenai, pavyzdžiui, tamoksifenas blokuoja kiaušidėse gaminam  moteriškų hormonų estrogenų, skatinančių vėžio augimą, sąveiką su krūties vėžio ląstelėmis. Tamoksifeno tabletės geriamos kasdien. Vartojant gali pasireikšti jo šalutiniai poveikiai: kūną užliejančios karščio bangos, prakaitavimas, kūno svorio padidėjimas, makšties sausumas ar išskyrų iš makšties pagausėjimas.

Aromatazės inhibitoriai veikia kitaip – jie stabdo kitą estrogenų šaltinį – androgenų virtimą estrogenais. Aromatazės inhibitoriai slopina fermentą aromatazę, reikalingą, kad androgenai virstų estrogenais. Tokiu būdu organizme blokuojamas šis vėžinių ląstelių augimą stimuliuojančių estrogenų sintezės kelias. Aromatazės inhibitoriai sukelia kai kuriuos šalutinius poveikius:

  • Užliejančias kūną karščio bangas, prakaito pylimus.
  • Makšties sausumą.
  • Šleikštulį, retai vėmimą ar viduriavimą.
  • Sąnarių skausmingumą, sustingimą.
  • Kaulų retėjimą (osteoporozę).
  • Plaukų išretėjimą.
  • Galvos skausmus.

LHRH analogai – tai vaistai, kurie stabdo moteriškųjų hormonų estrogenų gamybą kiaušidėse, sumažindami liuteinizuojančiojo hormono (jį sintezuoja galvos smegenyse esanti konkorėžinė liauka) lygį kraujyje. Jam sumažėjus, kiaušidės nebegauna signalo gaminti estrogenų. Dėl to menstruojančioms moterims (iki menopauzės) sumažėja estrogenų lygis bei jų krūties vėžį skatinantis poveikis. Moteriai, vartojančiai LHRH analogus, laikinai išsivysto menopauzė – nutrūksta mėnesinės, vargina karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, sumažėja lytinis potraukis, kaitaliojasi nuotaika. Šie vaistai kas mėnesį sušvirkščiami po oda pilvo srityje.

Prostatos vėžio hormonų terapija

Prostatos vėžiui išsivystyti didelės reikšmės turi vyriškasis hormonas testosteronas. Jį gamina sėklidės. Sumažinus testosterono kiekį organizme galima sustabdyti prostatos vėžio vystymąsi, sumažinti naviko dydį, panaikinti ligos simptomus. Testosterono lygį organizme sumažinti galima pašalinus sėklides arba naudojant vaistus – hormonus – stabdančius testosterono gamybą. Vaistai gali būti naudojami tablečių ar injekcijų pavidalo arba ir tablečių, ir injekcijų.

2–6 mėnesių trukmės hormonų terapija kartais skiriama prieš ankstyvojo prostatos vėžio radioterapiją ar prostatektomiją, siekiant pagerinti gydymo rezultatus. Hormonų terapija gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, jei yra rizika, kad liga gali atsinaujinti ar išplisti į kitus organus. Hormonoterapija yra standartinis lokaliai išplitusio, recidyvavusio (atsinaujinusio) bei metastazavusio prostatos vėžio gydymo būdas.

Deja, hormonų terapija paprastai sąlygoja vyrų impotenciją ir lytinio potraukio praradimą. Tai – testosterono gamybos slopinimo pasekmė Nustojus vartoti vaistus, potencijos problemos gali išnykti.

Pusę pacientų, gydomų hormonais, vargina kartais kūną užliejančios karščio bangos ir prakaitavimas. Jei vaistų vartojimas nutraukiamas, šie reiškiniai praeina. Vartojant hormonoterapinius vaistus neretai padidėja kūno svoris, pacientas gali nuolat jausti fizinį ir protinį nuovargį.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją.

Biologinė terapija

Ši terapija pradėta naudoti neseniai. Ji sukurta remiantis naujausiais moksliniais tyrimais apie navikus. Ši terapija unikali tuo, jog ji nesunaikina sveikų ląstelių, o atakuoja piktybinį naviką, užblokuoja tam tikrus receptorius, ir navikas nebeauga. Todėl ši biologinė terapija vadinama į taikiklį – vėžinę ląstelę – nukreipta terapija. Biologinė terapija naudojama krūties, storosios žarnos ir ne Hodžkino limfomai gydyti.

Imunoterapija

Tai vėžio gydymo metodas, kurio metu stengiamasi panaudoti/suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines ląsteles, sukėlusias ligą.

Imuninė sistema reaguoja į aplinkos veiksnius atskirdama savas ir svetimas ląsteles, tačiau dažniausiai navikinės ląstelės yra daugiau ar mažiau toleruojamos, nes tai paprastai yra savos ląstelės, pakitusios taip, kad nevaldomai dauginasi ir plinta. Visgi dauguma piktybinių ląstelių turi savitų antigenų ar paviršiaus receptorių, išskiriančių jas iš aplinkinių (sveikų) ląstelių.Vienintelis imunoterapijos metodas, kurio veiksmingumas yra neginčijamai įrodytas – alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (senas terminas: alogeninė kaulų čiulpų transplantacija). Šios transplantacijos pradėtos atlikti, siekiant suteikti išgyvenimo galimybę ligoniams, kurie serga kraujo navikinėmis ligomis ir yra gydomi intensyvia chemoterapija.

Tokia chemoterapija sunaikina ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalias kraujo ląsteles, kurios yra būtinos gyvybei. Sėkmingai persodinus sveiko donoro kamienines kraujodaros ląsteles pacientui po chemoterapijos, atstatoma kraujo ląstelių nuolatinė gamyba organizme. Už didelius nuopelnus kamieninių kraujodaros ląstelių persodinimo srityje šio gydymo būdo pradininkas E. D. Thomas buvo apdovanotas Nobelio premija. Vis plačiau taikant šį metodą ir atliekant intensyvius mokslinius tyrimus, buvo pastebėtas ir kitas, jau imunologinis tokios transplantacijos poveikis – donoro (kito organizmo) kamieninių kraujodaros ląstelių, prigijusių šeimininko (host) organizme, gaminami T limfocitai, be įprastinių savo funkcijų, specifiškai naikina beatsinaujinančias navikines ląsteles šeimininko organizme.

Šis reiškinys pirmiausia buvo pastebėtas tiriant pacientus, sergančius leukemija, todėl jis buvo pavadintas „transplantatas prieš leukemiją” (angl. Graft-versus-Leukemia Effect, GVL). Pastarųju metų tyrimai vis patikimiau įrodo esant „transplantanto prieš naviką” (angl. Graft-versus-Tumor effect, GVT) efektą. Tai reiškia, jog specifinis T limfocitų poveikis yra nustatytas ne tik prieš leukemijos navikines ląsteles, bet ir prieš kitų rūšių vėžio, tokio kaip inkstų ląstelių karcinoma (angl. renal cell carcinoma), ląsteles. Deja, šis teigiamas transplantacijos poveikis kol kas neatsiejamas nuo vienos iš sunkiausių komplikacijų – ligos „transplantantas prieš šeimininką” (angl. Graft-Versus-Host Disease, GVHD), kuri yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių po alogeninės transplantacijos. Vykdomi intensyvūs moksliniai tyrimai, siekiant sustiprinti teigiamą poveikį ir prislopinti komplikacijas.

Kita grupė imunoterapijos metodų pasitelkia antikūnus, atpažįstančius piktybines ląsteles per jau minėtus piktybinėms ląstelėms būdingus antigenus ir stimuliuojančius imuninės sistemos reakciją į jas. Pavyzdžiui, herceptinas yra antikūnas, nukreiptas prieš paviršinį receptorių ErbB2, dažnai randamą krūties vėžio ląstelėse.

Dar kita grupe metodų stengiamasi aktyvuoti organizmo T-limfocitus (citotoksinius T limfocitus bei T limfocitus „helperius”) ir paskatinti juos naikinti navikines ląsteles. Tai realizuojama imunizuojant pacientus įvairiais būdais pateikiamais vėžiniais antigenais.

Kai kuriais atvejais imunoterapija remiasi ne specifiniu poveikiu (antikūnai bei specifinės T-ląstelių reakcijos), o aktyvuoja nespecifines imunines reakcijas, kurios paskatina uždegimą (nespecifinį procesą) naviko apimtame audinyje. Tai gali būti taikoma, kai navikas slopina specifinę organizmo imuninę reakciją į antigenus, esančius navikinių ląstelių paviršiuje.

Gydymo metodų derinimas

Visi šie vėžio gydymo būdai yra unikalūs, tačiau be privalumų turi ir nemažai trūkumų. Todėl dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, piktybiniai navikai gydomi spinduline terapija ir paraleliai – chemoterapija. Vis dažniau piktybiniams navikams gydyti pasitelkiamos per pastarąjį dešimtmetį ypač ištobulėjusios spindulinio gydymo technologijos.

Chirurginis gydymas yra efektyviausias ankstyvųjų stadijų navikų atvejais, tačiau ankstyvas vėžys Lietuvoje nustatomas tik 30-40 proc. pirminių ligonių. Didesnei ligonių daliai diagnozės nustatymo metu yra išplitęs arba metastazinis navikas, todėl chirurginis gydymas dėl naviko išplitimo ar dėl blogos ligonio būklės negalimas.

Vėžio taikinių terapija – tai specifinių vėžio ląstelių molekulinių baltyminių darinių (taikinių), būtinų navikui vystytis, augti ir plisti blokavimas, panaudojant vaistus, specialiai sukurtus paveikti šiuos taikinius. Kadangi šių vaistų poveikis nutaikytas į vėžio ląsteles, jų toksiškumas organizmui mažesnis, šalutiniai poveikiai kitokie.

Ne visi piktybiniai navikai turi tuos pačius taikinius. Jie nustatomi atliekant konkretaus paciento naviko tyrimą, tuomet parenkamas atitinkamas vaistas, nukreiptas veikti prieš tą taikinį. Jau dabar yra nemažai taikinių terapijai sukurtų vaistų, nemažai jų dar tiriami atliekant klinikinius bandymus. Tiriamas šių vaistų efektyvumas atliekant vien taikinių terapiją ar derinant ją su chemoterapija. Taikinių terapijos vystymasis yra perspektyvus būdas individualizuoti gydymą kiekvienam sergančiajam.

Kaip veikia taikinių terapija

Šių vaistų veikimo taikiniai yra vėžio ląstelės paviršiuje ar jos viduje esantys baltymai, susiję su perdavimu signalų, sudarančių visą ląstelės komunikacijos sistemą, valdančią pagrindines jos funkcijas, tokias kaip dalijimasis, atsakas į išorinį specifinį stimuliavimą ir kt. Blokuodama signalus, kurie skatina vėžio ląstelę augti ir nekontroliuojamai daugintis, taikinių terapija gali padėti sustabdyti vėžio plitimą ir net paskatinti ląstelių žūties procesą, vadinamą apoptoze. Taikinių terapija gali būti tiesiogine vėžio ląstelių žūties (apoptozės) priežastimi arba netiesiogine, t. y. ji gali stimuliuoti imuninę sistemą atpažinti vėžio ląsteles ir jas sunaikinti ir/arba taikinių terapijos vaistai nugabena prijungtas prie jų toksines medžiagas į taikinius vėžio ląstelėse.

Taikinių terapijai taikomi medikamentai klasifikuojami į monokloninius antikūnus ir mažų molekulių vaistus. Mažų molekulių vaistai geba patekti į ląstelės vidų ir veikti atitinkamą taikinį, esantį jos viduje. Monokloniniai antikūnai negali prasiskverbti į ląstelės vidų, jie sukurti veikti taikinius, esančius ląstelės paviršiuje ar ląstelės aplinkoje.

Taikinių terapijos vaistų kūrimas

Kuriant taikinių terapijos vaistus, labai svarbu nustatyti molekulę „taikinį“ prieš kurią bus nukreiptas naujas gydymas. Nustačius molekulę „taikinį“ kuriami prieš ją nukreipti vaistai. Jeigu molekulės dalyvauja ląstelės vidiniuose procesuose, tuomet ieškoma mažų molekulių inhibitoriaus, galinčio ją slopinti. Dažniausiai šios paieškos atliekamos išbandant tūkstančių įvairių molekulių poveikį vėžinėms ląstelėms, kol atrandama veikianti medžiaga, kuri toliau tobulinama.

Monokloninių antikūnų kūrimas yra kitoks procesas. Antikūnai normaliai yra imuninės sistemos produktas, nukreiptas prieš organizme esančius svetimkūnius. Pats žmogus nepasigamina antikūnų prieš savo vėžines ląsteles, tad šių vaistų kūrime naudojami gyvūnai arba pasitelkiamos modernios technologijos. Visų pirma išgryninama nustatyta molekulė „taikinys“, kuri toliau įšvirkščiama į gyvūno organizmą, kuriame ima gamintis antikūnai prieš tą molekulę. Toliau atliekami tam tikri veiksmai, kuriais šių antikūnų gamyba perkeliama į atskiras ląsteles, kurios ima gaminti antikūnus, nukreiptus tik prieš molekulę „taikinį“ (todėl jie vadinami monokloniniais). Pagaminus antikūną jis toliau yra daromas kuo panašesnis į žmogaus: įvairiais metodais pašalinant didžiąją dalį gyvūninės antikūno dalies, ir prijungiant dalį, panašią į žmogaus. Tai reikalinga tam, kad tokiam antikūnui patekus į organizmą imuninė sistema neimtų kovoti prieš jį kaip prieš svetimą baltymą.

Dažniausi taikinių terapijos šalutiniai poveikiai

Šio gydymo šalutiniai poveikiai labiausiai priklauso nuo taikinio, kuriam paveikti skirtas vaistas. Kadangi ir sveikosios ląstelės turi tų pačių taikinių, tik nepalyginamai mažiau nei vėžinės, jos gydymo metu gali būti pažeidžiamos, dėl to pasireiškia šalutiniai poveikiai. Tačiau konkretaus vaisto šalutiniai poveikiai pasireiškia nebūtinai visi visiems pacientams. Šalutiniai poveikiai laipsniškai praeina, kai taikinių terapija pabaigiama. Laikas, per kurį išsivysto tam ar kitam vaistui būdingi šalutiniai poveikiai ir per kurį jie praeina, varijuoja – priklauso nuo vaisto ir bendrosios paciento sveikatos būklės.

Odos pažeidimai pasireiškia daugiau nei pusei pacientų, kuriems taikoma taikinių terapija. Jie, kitaip negu odos alerginės reakcijos, vystosi iš lėto, laipsniškai per dienas ir savaites. Šalutiniai taikinių terapijos poveikiai odoje pasireiškia odos paraudimu, niežuliu, sausumu, bėrimu. Galimas akių deginimo jutimas, akys pasidaro sausos ar paraudusios. Kai kurie taikinių terapijai taikomi vaistai padidina kraujospūdį, gali sukelti kraujo krešėjimo sutrikimą, pasireiškiantį mėlynėmis ar kraujavimu. Dėl naujos kraujotakos vystymosi slopinimo veikiant taikinių terapijai, gali atsiverti senos dar ne visiškai užgijusios žaizdos bei vangiai gyti naujos.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją

Kaulų čiulpų transplantacija

Kaulų čiulpų transplantacija yra taikoma gydant kai kurias vėžio rūšis (Leukemija ir kitos onkohematologinės ligos, Krūtų vėžys), taip pat kai kurias kraujo ligas (anemija).

Transplantacija būna trijų rūšių:

  • Alogeninė  – kai persodinami kito žmogaus čiulpai. Tai gana efektyvi transplantacija, tačiau labiausiai rizikinga. Saugesnė giminingų donorų transplantacija (dažniausiai brolių ar seserų), tačiau jei nėra tinkančio giminingo donoro, daroma negiminingų donorų. Negiminingų donorų transplantacijos Lietuvoje pradėtos daryti tik 2004 metų gruodžio 1 dieną.
  • Singeninė  – alogeninės transplantacijos rūšis, kai persodinamos identiško dvynio kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Tai saugiausiai ir efektyviausia transplantacijos rūšis.
  • Autogeninė kai persodinami savi kaulų čiulpai. Tai gana saugi transplantacija, tačiau kraujo vėžio atveju yra nemaža ligos atsinaujinimo tikimybė.

Paimtos kamieninės ląstelės intraveniniu būdų supilamos pacientui.Po transplantacijos pavojingiausios yra pirmosios dvi-keturios savaitės. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus, sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla. Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus įvairioms infekcijoms, linkęs kraujuoti. Skiriamos didelės antibiotikų ir kitų preparatų dozės siekiant apsaugoti nuo infekcijų ir jas gydyti. Taikomos trombocitų, eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus, saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos išsivystymą.  

Jei procedūra sėkminga ir organizmas neatmeta svetimų ląstelių, per 2-4 savaites kamieninės ląstelės prigyja ir pradeda gaminti kraują, palaipsniui nutraukiamas antibakterinis, priešvirusinis gydymas, mažėja kraujo preparatų perpylimas. Jei neišsivysto kitos komplikacijos ligonis po 4-8 savaičių išrašomas namo. Po alogeninės transplantacijos ilgai duodami imunosupresantai (imuninę sistemą silpninantys vaistai), todėl gana ilgai (nuo 6 mėn. iki 2 metų) imuninė sistema būna nepilnai funkcionuojanti, dėl to reikia ypač saugotis įvairių ligų.

Abliacija – tai dar vienas sudėtinio piktybinių navikų gydymo metodas, kurio metu, kontroliuojant radiologinių tyrimų įranga, specialia adata pasiekiamas vidaus organuose esantis navikas ir paveikus jį karščiu, šalčiu ar kitomis bangomis navikas yra sunaikinamas. Šis gydymo metodas taikomas esant nelabai dideliems navikams, iki 4 cm., inkstuose, kepenyse, plaučiuose ir kituose organuose. Šio metodo privalumas yra tai, kad išsaugomas organas, žymiai mažiau traumuojamas pacientas, nėra sunkaus pooperacinio periodo, retesnės komplikacijos, trumpesnė gulėjimo ligoninėje trukmė.

Kas yra krioterapija?

Ištobulėjusios audinių ir organų vaizdinimo technologijos – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsinis tyrimas, medicinos aparatūra bei priemonės leidžia tiksliai nustatyti ir labai nedidelių navikų vietą organe ir tiksliai atlikti minimaliai invazines jų gydymo procedūras – sunaikinti navikus ir nepažeisti sveikųjų organo dalių. Viena iš naujoviškų navikų sunaikinimo technologijų – krioterapija. Kitaip negu atliekant chirurginį gydymą, kai navikas pašalinamas, taikant krioterapiją navikas sunaikinamas šalčiu. Veikiant žemai temperatūrai iš tarpląstelinio skysčio susiformavę ledo kristalai sutrikdo, sustabdo vandens ir jame esančių medžiagų cirkuliaciją į ląsteles ir iš jų. Temperatūrai krintant dar žemiau, pačiose ląstelėse susiformavę ledo kristalai tiesiogiai pažeidžia, suardo jų membranas ir vidines struktūras – ląstelės žūva. Efektyvus audinių ląstelių suardymas panaudojant šaltį priklauso nuo greito jų sušaldymo iki labai žemos (–40°C) temperatūros ir laipsniško atšildymo. Krioterapija gali būti naudojama sunaikinti įvairių organų navikus, įskaitant plaučių, kepenų, prostatos, inkstų.

Kada gali būti taikoma krioterapija

Navikų krioterapija, kaip ir tradiciniai chirurginiai gydymo būdai, taikoma tam tikromis sąlygomis. Sprendimą, koks kiekvienu atveju naviko gydymo būdas geriausias, lemia labai svarbūs naviko ir paciento bendrosios sveikatos būklės parametrai: naviko dydis, jo vizualizacijos radiologiniais tyrimo metodais pakankamumas, naviko vieta, paciento amžius, bendroji jo sveikatos būklė, paciento asmeninė nuomonė ir kt. Labai svarbi navikų sunaikinimo šalčiu sąlyga – naviko dydis. Šis gydymo metodas saugus, jei naviko diametras neviršija 4 cm. Jei navikas didesnės apimties, krioterapijos taikymo galimybės sumažėja.

Krioterapija gali būti atliekama laparoskopiniu būdu, t. y. panaudojant laparoskopą (reikia atlikti keletą nedidelių pilvo sienos pjūvių), ir perkutaniniu būdu, t. y. adatas į naviką duriant tiesiai per odą.

Krioterapijos privalumai:

  • tai minimaliai invazinis, nereikalaujantis didelių audinių pjūvių gydymas
  • minimali kraujavimo rizika
  • tam tikrais atvejais perkutaninę krioterapiją galima atlikti ir be bendrinio nuskausminimo
  • žymiai mažiau skauda po procedūros
  • daug trumpesnė buvimo ligoninėje trukmė
  • daug greitesnis pasveikimas

Krioterapijos trūkumai:

  • krioterapija nėra geras didesnių nei 4 cm diametro inksto navikų gydymo būdas
  • kadangi krioterapija yra naujas gydymo būdas, dar nėra ilgalaikės stebėsenos rezultatų. Šių  duomenų stoka riboja šios technologijos panaudojimą. Tačiau dabar jau pranešami 3 ir net 5 metų stebėsenos rezultatai, kurie yra labai geri ir nenusileidžia atviro chirurginio gydymo rezultatams.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją

Aukšto intensyvumo fokusuoto ultragarso abliacija (HIFU)

Remiantis mokslininkų išvadomis, HIFU metodas yra pirmo pasirinkimo gydymo būdas diagnozavus histologiškai patvirtintą, neišplitusį prostatos vėžį pacientams, kurie nėra tinkami kandidatai chirurginiam gydymui dėl vyresnio amžiaus, gretutinių ligų ar asmeninio paciento pasirinkimo. HIFU technologija buvo analizuojama maždaug 50 metų, o nuo 1990-ųjų HIFU pradėtas taikyti gerybinės prostatos hiperplazijos ir prostatos vėžio gydymui. Nuolat tobulėjant vaizdinėms technologijoms HIFU jau taikomas prostatos, kepenų, inkstų, kasos ir kitų organų vėžiui gydyti.

Šis gydymo būdas yra tinkamas tik esant vienam navikui arba gydant didelio naviko dalį, tačiau negali būti taikomas, kai vėžys išplinta ir susiformuoja metastazės. Pagrindinis HIFU prietaiso veikimo principas paremtas pakankamai greitu citotoksinio poveikio aukštos temperatūros audiniuose sukėlimu, išsaugant aplinkinių audinių kraujagysles nuo reikšmingo neigiamo poveikio. Ultragarso bangos preciziškai nukreipiamos į prostatos audinį, per 2–3 sekundes temperatūra pakyla iki 80–98 °C  ir vėžinės ląstelės yra sunaikinamos, tačiau aplinkiniai audiniai lieka nepažeisti. Toks gydymas gali būti kartojamas ne vieną kartą, standartinė procedūros trukmė yra apie 1.3–3 valandas. HIFU procedūra gali būti atliekama dienos stacionare arba ambulatoriniams pacientams. Procedūra atliekama operacinėje po bendrosios ar spinalinės anestezijos, jos metu dalyvauja gydytojas urologas, gydytojas anesteziologas ir viena arba dvi slaugytojos.

Šalutiniai reiškiniai susiję su HIFU gydymu yra skirtingų laipsnių šlapimo nelaikymas, nuosėdos šlapime, sunkumai šlapinantis, neišlaikoma potencija, erekcijos disfunkcija.

Parengta pagal SAM informaciją.

Gydymo metodų derinimas

Onkologiniai susirgimai šiandien yra gydomi kompleksiškai, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, taikomi įvairūs gydymo metodų deriniai.

Dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, gydant prostatos vėžį chemoterapija skiriama jau išplitus ligai į limfmazgius, kaulus, vidaus organus. Pradinėse ligos stadijose ši liga gydoma chirurgija, radioterapija, hormonoterapija, o jeigu liga nėra agresyvios formos, tai ligonis kurį laiką gali būti ir aktyviai stebimas ir tik ligai progresuojant, aktyviai gydomas. 

Vis daugiau vilčių įveikiant vėžį teikiama moderniems gydymo būdamas: imunoterapijai, taikinių terapijai, jau vyksta bandymai ir su genų inžinerija.

Kaulų čiulpų tyrimas (kaulų čiulpų punkcinė biopsija)

Tam tikri vėžio tipai gali paveikti kaulų čiulpus. Kaulų čiulpai – tai korėta medžiaga, esanti kai kurių mūsų kaulų viduryje. Ji gamina kamienines ląsteles, iš kurių išsivysto trijų skirtingų tipų kraujo ląstelės:

  • eritrocitai, aprūpinantys organizmą deguonimi;
  • leukocitai, kurie yra imuninės sistemos dalis, jų svarbiausia užduotis – kovoti su infekcijomis;
  • trombocitai, padedantys kraujui krešėti ir kontroliuojantys kraujavimą.

Imant kaulų čiulpų mėginius, į klubakaulį iš lėto įduriama adata ir švirkštu ištraukiama šiek tiek čiulpų. Tada mėginys siunčiamas į laboratoriją ištirti. Šis procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą arba raminamąsias medžiagas. Kaulų čiulpų tyrimas gali būti atliekamas ligą arba jos gydymo metu.

Juosmens punkcija

Kartais, pavyzdžiui, leukemijos ar limfomos atveju navikinės ląstelės gali išplisti į galvos bei stuburo smegenis supantį skystį (likvorą). Norint patikrinti, ar taip neatsitiko, tyrimo metu imami keli likvoro lašai. Plona adata įduriama į stuburo kanalą tarp dviejų stuburo slankstelių, nugaros apatinėje dalyje. Šis tyrimas vadinamas juosmens punkcija ir yra atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Paimtas mėginys siunčiamas ištirti, ar jame nėra naviko ląstelių.

Radiologiniai tyrimai

Radiologinių tyrimų metu pastebimi navikai, kurių išvaizda skiriasi nuo sveiko audinio. Šie tyrimai padeda nustatyti pakitimus vaiko plaučiuose ar kitose organizmo vietose, pavyzdžiui, kauluose. Kartais tokio tyrimo metu į veną įšvirkščiamos specialios dažiosios medžiagos, kad tam tikros kūno dalys rentgeno spinduliuotėje išryškėtų labiau.

Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsinis skenavimas atliekamas ultragarso bangomis, kurios atkuria organizmo vidaus vaizdus. Prieš tyrimą skenuojamas odos paviršius patepamas geliu. Nedideliu, panašiu į mikrofoną prietaisu, skleidžiančiu ultragarso bangas, vedžiojama tiriamoje srityje. Kompiuteris garso bangas paverčia vaizdu. Ultragarsinis skenavimas yra visiškai saugus tyrimo būdas, jis daugiausia taikomas tiriant pilvo ir širdies sritis.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinės tomografijos metu gaunamos rentgeno vaizdų serijos, kurios leidžia atkurti trimatį kūno vidaus vaizdą. Skenavimas trunka 10–30 minučių ir yra neskausmingas.

Kompiuterinė tomografija onkologijoje naudojama:

• prieš operaciją, operacijos apimčiai numatyti ir tinkamai pasiruošti;
• gydymo metu, įvertinimui, kaip navikas reaguoja į gydymą;
• po gydymo – ligos atkryčiui diagnozuoti;
• spindulinio gydymo planavimui.

Magnetinio rezonanso tomografija

Tai vienas moderniausių ir sudėtingiausių tyrimo metodų, naudojamų radiologijoje. Viena svarbiausių Magnetinio rezonanso aparato dalis – labai stiprus magnetas. Magnetinio rezonanso tyrimas turi daugiau privalumų nei kiti radiologiniai tyrimo metodai. Juo geriau atskiriami įvairūs audiniai, matyti smulkesnės struktūros, įvertinama daugiau patologijos, paciento neveikia jonizuojančioji spinduliuotė, tyrimui neturi įtakos kaulų sąlygojami artefaktai. Vaizdą galima nuskaityti įvairiais režimais – tai didina diferencinės diagnostikos galimybes.

Absoliučios kontraindikacijos MR tyrimui –implantuotas širdies stimuliatorius, vidiniai akies feromagnetiniai svetimkūniai ir po galvos smegenų operacijos likusios feromagnetinės kraujagyslių kabutės, pirmasis nėštumo trimestras.

Pozitronų emisijos tomografijos (PET) skenavimas

PET skenavimo metu naudojama maža radioaktyviosios gliukozės (cukraus rūšis) dozė tam, kad būtų išmatuotas ląstelių aktyvumas įvairiose kūno vietose. Labai mažai švelnios spinduliuotės medžiagos švirkščiama į veną, dažniausiai – rankos. Skenavimas atliekamas vėliau, po poros valandų. Vėžio paveiktos vietos dažniausiai yra aktyvesnės nei aplinkinių audinių, todėl skenuojant išryškėja. Spinduliuotės dozė yra labai maža ir nekenksminga sveikatai.

Genetiniai tyrimai

Onkogenetiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė  padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.

Daugiau informacijos rasite čia

Vėžio žymenys

Vėžinių ląstelių gyvybinis ciklas nėra normalus, t.y. jos gamina medžiagas, kurių negamina sveikos ląstelės. Šių medžiagų kiekį kraujyje galima išmatuoti. Jos vadinamos vėžio žymenimis. Kuo jų kraujyje daugiau, tuo daugiau piktybinių ląstelių yra žmogaus organizme.

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.
Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai: 

  • Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio.
  • Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą.
  • Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo.

Vėžio žymenų kiekį galima nustatyti imunofermentiniais ar radioimuniniais (naudojant radioaktyvųjį jodą J125) metodais.

Daugiau informacijos rasite čia

Biopsija – tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas. Mėginys tyrimams imamas iš to organo ar vietos, kur matomi pakitimai ir gydytojui būtina nustatyti, ar tie paikimai yra piktybiniai, ar ne. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad biopsija yra tiksliausias tyrimas diagnozuojant daugelį ligų, ypač vėžį.

Yra du biopsijos būdai:

  • Plonos adatos aspiracinė biopsija. Jos metu gydytojas įduria adata per odą į naviką ir paima jo dalelę. Šis tyrimas atliekamas taikant vietinį nuskausminimą.
  • Atviroji biopsija. Naviko dalis paimama nedidelės operacijos metu, taikant bendrąją nejautrą. Chirurgas kartais gali pašalinti ir visą naviką, o ne tik paimti jo mėginį.

Paimtas mėginys yra dažomas specialiais dažais ir tiriamas mikroskopu. Pagal ląstelių pokyčius nustatoma liga, jos tipas, aktyvumas, laipsnis.

Kas yra kaulų scintigrafija?

Kaulų scintigrafija yra branduolinės medicinos tyrimas. Jis gali būti atliekamas, kai norima įvertinti lūžius, metastazes kauluose ar kitas būkles, kai reikia nustatyti diagnozę. Kaulų scintigrafijos metu galima nustatyti ligas ne tik dienomis, bet ir mėnesiais anksčiau negu atliekant įprastinį rentgenologinį tyrimą.

Kaulų skenavimo metu į veną suleidžiama radioaktyviosios medžiagos. Tada ši medžiaga keliauja kraujagyslėmis į kaulus. Speciali γ kamera skenuoja kauluose esančią medžiagą. Tai padeda nustatyti ląstelių aktyvumą bei kaulų funkciją. Tos vietos, kurios absorbuoja mažai arba nepakankamai medžiagos, matomos kaip tamsios šaltos dėmės, kurios gali rodyti, kad sutrikusi kaulų kraujotaka – kaulų infarktas, ar gali būti navikas. Vietos, kurios absorbuoja daug medžiagos, matomos kaip šviesios karštos dėmės, tada galima galvoti apie naviką, lūžius ar esančią infekciją. Kaulų gali būti atliekamas viso kūno skenavimas, tačiau galima skenuoti ir tik tam tikrą, reikalingą vietą.

Mamografija – tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas naudojant rentgeno spindulius. Taip išgaunamas detalus krūties vaizdas nuotraukoje. Mamografijos metodu galima aptikti krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus.

Skirtingo tankio krūties audiniai „priima” skirtingą kiekį rentgeno spindulių, todėl rentgeno nuotraukoje matomas tamsių ir šviesių šešėlių vaizdas. Navikai nuotraukoje atrodo tarsi baltos dėmės.

Endoskopija

Neretai ruošdamiesi kuriam nors iš tyrimų, pagalvojame, kad norėtumėme apie jį sužinoti kuo daugiau – ar mums skaudės, ar turės tyrimas pašalinių reiškinių ir galų gale norisi žinoti, kas ir ką su mumis darys. Jeigu Jūs ir Jūsų gydytojas nusprendėte daryti endoskopiją, sužinokite apie ją daugiau.

Endoskopija – tai tyrimas, kurio metu nudojant specialų prietaisą – endoskopą,  gydytojas gali apžiūrėti organą iš vidaus, įvertinti organo būklę, paimti audinių dalį ištyrimui, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras.

Bronchoskopija – tai skaiduline optika pagrįstas tyrimas, kurio metu plonu lanksčiuoju bronchoskopu (endoskopu, kuriuo tiriami kvėpavimo takai) paimama kvėpavimo takų navikų audinio ėminių ir ląstelių, kurios nuplaunamos fiziologiniu tirpalu nuo periferinių plaučių dalių. Šios ląstelės tiriamos laboratorijoje.

Vėžio prevencija – tai įvairių priemonių sistema, padedanti išvengti ligos sveikiems asmenims,  o jau turintiems onkologinės ligos diagnozę – ženkliai sumažina vėžio atkryčio riziką. Plačiai ir tinkamai taikant prevencines priemones onkologinėmis ligomis susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Mokslininkai išskiria tris pagrindines vėžio prevencijos arba profilaktikos kryptis – pirminę, antrinę ir tretinę vėžio profilaktiką.

Svarbiausia pirminės profilaktikos priemonė – žinoti rizikos veiksnius ir jų vengti. Pagrindiniai onkologinių ligų rizikos veiksniai yra  rūkymas, kuris mirtingumą nuo piktybinių navikų didina 29–31 proc., nesveika mityba – atitinkamai didina 20–50 proc., alkoholis – 4–6 proc., elektromagnetiniai spinduliai – 5–7 proc., aplinkos užterštumas – 1–5 proc., infekcija – 10–20 proc., reprodukciniai hormonai – 10–20 proc., fizinio aktyvumo stoka – 1–2 proc. (pagal R. Doll, 1999 m.). Pastaruoju metu pabrėžiama ir streso, nuolatinės įtampos įtaka onkologinių ligų atsiradimui, pastebėta, kad pastovus lėtinis stresas mažina ląstelių apsaugą ir tuo pačiu didina naujų mutacijų atsiradimo galimybę. Šalinant kiekvieną rizikos veiksnį, didinama tikimybė kuo ilgiau išlikti sveikiems.

Maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, jeigu:

  • Nerūkytume;
  • Ribotume alkoholio vartojimą;
  • Skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;
  • Sveikai maitintumėmės;
  • Saugotumės ultravioletinių spindulių;
  • Saugotumės vėžį sukeliančių infekcijų.

Tabakas ir pasyvus rūkymas

Tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taip pat pasyvus rūkymas yra žalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 20 proc. visų mirčių priežastis yra su rūkymu susijusios ligos. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra apie 50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Nerūkykite! Tai veiksmingiausias vėžio prevencijos būdas. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems. Metusio rūkyti tikimybė susirgti yra mažesnė už vis dar rūkančio.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Dažnai girtaujančio žmogaus organizme trūksta naudingų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo onkologinių susirgimų, skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus.

Saikingas alkoholio vartojimas yra veiksmingas vėžio prevencijos būdas.

Fizinė veikla

Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena hipodinamijos, t.y. nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir kai kurių onkologinių ligų priežastimi. Mažas fizinis aktyvumas gali įtakoti net 25 proc. krūties ir žarnyno vėžio atvejų. Manoma, kad susirgti gimdos, žarnyno, prostatos, skrandžio, inkstų, stemplės, kasos ir kt. vėžio tipais didesnę riziką turi nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas yra nuo 25 – 30.

Būkite aktyvūs ir išlaikykite tinkamą svorį. Fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį ir sumažinti kūno riebalų kiekį.Rekomenduojama reguliariai mankštintis ir sveikai maitintis. Žmonėms, neturintiems galimybės pakankamai judėti darbo metu, rekomenduojama daugiau judėti laisvalaikiu. Suaugusiems rekomenduojama mankštintis ne mažiau, nei pusvalandį, penkias dienas per savaitę, vaikams judėti ne mažiau nei valandą kasdien. Būnant fiziškai aktyviam, prisižiūrint maistą ir kūno svorį, galima išvengti onkologinių susirgimų.

Sveika mityba

Manoma, kad 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Maitinkitės reguliariai ir valgykite kuo įvairesnį maistą. Nevalgykite termiškai neapdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos, venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų, stebėkite riebalų kiekį maiste, atsisakykite maisto su dirbtiniais saldikliais, gazuotų gėrimų.

Apsauga nuo saulės spindulių

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką. Ypatingai svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Vasarą venkite vidurdienio saulės nuo priešpiečio iki vėlyvos popietės. Naudokite apsauginius kremus, skrybėles ir rūbus. Venkite dirbtinių UV šaltinių.

Apsauga nuo vėžį sukeliančių infekcijų

Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis, padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis, jis taip pat didina riziką susirgti kitais piktybiniais navikais. Kepenų vėžys gali išsivystyti po daugelį metų besitęsiančių hepatito B ar hepatito C virusų. T ląstelių virusas-1 (HTLV -1) didina asmens riziką susirgti limfoma ar leukoze. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, gresia didesnė rizika susirgti piktybine liga, vadinama Kapoši sarkoma, taip pat ir limfoma. Epštein-Baro virusas (EBV) padidina limfomos riziką, o žmogaus Herpes virusas – 8 (HV-8) yra Kapoši sarkomos rizikos veiksnys. Helicobacter pylori bakterija gali sukelti skrandžio opas, taip pat gali būti skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės, limfomos priežastimi.

Imuniteto stiprinimas, operatyvus infekcijų gydymas, saugus lytinis gyvenimas gali būti svarbūs veiksniai apsisaugant nuo infekcijų, kurios sukelia vėžį.

Dėkojame www.iveikliga.lt už dalinimąsi informacija.

Plačiau apie rizikos veiksnius galite sužinoti specialiuose POLA leidiniuose

Krūties vėžys

Gimdos kaklelio vėžys

Prostatos vėžys

Storosios žarnos vėžys

Skrandžio vėžys

Plaučių vėžys

Sveika gyvensena

Antrinės profilaktikos tikslas – laiku aptikti ikivėžinius procesus. Ligos pradžioje dažnai vėžys nesukelia jokių simptomų, kurie priverstų žmones kreiptis į gydytojus, todėl pagrindinis antrinės vėžio profilaktikos instrumentas yra prevencijos programos. Mūsų šalyje tokios yra keturios: krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Dalyvaujant programose, galima identifikuoti ikinavikinius procesus, ligos užuomazgą.  Kad prevencinės programos būtų efektyvios, jose turi dalyvauti 70–80 proc. tikslinei grupei priklausančių žmonių. Deja, Lietuvoje dalyvavimas programose siekia tik 40 procentų – 2018 m. mūsų šalyje pagal prevencines programas sveikatą pasitikrino 576 026 asmenys, nors į tikslinę grupę patenka 1,4 mln. žmonių.

Prevencijos programos

Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio:

  • Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa – pagal šią programą 25-59 metų (imtinai) amžiaus moterys turėtų tikrintis: 25-34 metų (imtinai) 1 kartą per 3 metus, 35-59 1 kartą per 5 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio.
  • Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal programą 50-69 metų amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. 
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal šią  programą 50-74 metų amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. 
  • Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal šią programą 50-75 metų amžiaus vyrai (jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.  

Jums tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet Jums būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Daugiau  apie Lietuvoje taikomas prevencijos programas rasite čia.

Tretinė vėžio profilaktika skirta asmenims, jau turintiems onkologinės ligos diagnozę,  siekiant išvengti ligos atkryčio, prailginti gyvenimo trukmę ir padidinti išgyvenamumą.

POLA siūloma pagalba:

Aktuali informacija

POLA PROGRAMĖLĖ