Vėžio žymenys | POLA

Vėžio žymenys


biomedical-chemical maza.jpgVėžinių ląstelių gyvybinis ciklas nėra normalus, t.y. jos gamina medžiagas, kurių negamina sveikos ląstelės. Šių medžiagų kiekį kraujyje galima išmatuoti. Jos vadinamos vėžio žymenimis. Kuo jų kraujyje daugiau, tuo daugiau piktybinių ląstelių yra žmogaus organizme.

Vėžio žymenų kiekį galima nustatyti imunofermentiniais ar radioimuniniais (naudojant radioaktyvųjį jodą J125) metodais.

Vėžio žymenų klinikinis naudojimas:

– pooperaciniu periodu (kai siekiama laiku pastebėti ligos recidyvavimą ir metastazavimą);

– operacijos radikalumui įvertinti (žymenų turi sumažėti);

– laiku pakeisti gydymo pobūdį (jei vėžio žymenų nesumažėja gydant ankstesniuoju metodu);

– patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę;

– kartais – pirminei vėžio diagnostikai.

Vėžio žymenys matuojami:

– prieš atliekant operaciją (siekiant įsitikinti, ar operuojant pašalintas visas navikas);

– po operacijos (maždaug pirmo mėnesio laikotarpiu. Per šį mėnesį buvusio prieš operaciją naviko prigamintų žymenų kraujyje sumažėja, nes jie irsta, o naujų nėra kam pagaminti);
– kas tris mėnesius pirmus trejus metus po operacijos;

– du kartus per metus – ketvirtais ir penktais metais po operacijos;

– iš karto, kilus įtarimui, kad yra ligos recidyvas ar metastazių.

Dažniausiai naudojami vėžio žymenys:

– prostatos specifinis antigenas (PSA) – naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir jo gydymo eigai sekti. PSA verta nustatyti sveikiems vyrams, įtarus prostatos piktybinę ligą. Leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvos stadijos;

– laisvas PSA (FPSA) – turi papildomos diagnostinės informacijos esant nedaug padidėjusiai bendro PSA koncentracijai;

– kiaušidžių vėžio žymuo (Ca 125) dažniausiai padidėja epitelinių kiaušidžių adenokarcinomų metu. Jo nustatymas kartais leidžia aptikti kiaušidžių vėžį I stadijos. Tai gana svarbus faktas, nes, netaikant Ca 125 tyrimo, kiaušidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas III ar IV stadijos. Žymens nustatymas gali būti naudingas tiek pirminei diagnostikai, tiek ir gydymo efektyvumui stebėti;

– karcinoembrioninis antigenas (CEA) padidėja daugelio piktybinių navikų atveju. Dažniausiai matuojamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, ypač storosios žarnos vėžį po operacijos. CEA laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios žarnos vėžiui sekti. Pooperaciniu periodu kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. CEA gali būti padidėjęs esant krūties, plaučių, kasos ir prostatos navikams;

– krūtų vėžio žymuo (Ca 15-3) – pagrindinės indikacijos yra ligonių tikrinimas gydymo metu ir sekimas, recidyvų ir metastazių nustatymas sergančiosioms krūties vėžiu;

– kasos vėžio žymuo Ca 19-9. Kiekvienam vyresniam nei 45 m. amžiaus ligoniui, kuriam pasireiškia viršutinės pilvo dalies negalavimų (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Ca 19-9 padidėja sergantiesiems skrandžio ir žarnyno vėžiu. Šį žymenį verta nustatyti, jeigu ligoniui neaiškūs, vangūs požymiai tęsiasi dvi tris savaites ir jokių akivaizdžių patologinių procesų nepavyksta surasti;

– a fetoproteinas (AFP) vartojamas pirminiam kepenų vėžiui, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, stebėti. Taip pat AFP padidėjimą sukelia reprodukcinės sistemos navikai;

– chorioninis gonadotropinas (b-hCG) naudojamas embrioninių ląstelių navikams diagnozuoti ir sekti, ypač sėklidžių ir kiaušidžių navikams. Taip pat padidėja esant trofoblastiniams placentos navikams;

– tiroglobulinas (TG) taikomas diferencijuoto skydliaukės vėžio (papiliarinė-folikulinė karcinoma) ir kitų skydliaukės ligų diagnostikai.

Naujesni vėžio žymenys:

– dimerinis baltymas (S 100) naudojamas gydant pacientus, sergančius piktybine melanoma. Gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą;

– bendras prokolageno tipo propeptidas (P1NP) – tikrasis kaulų formavimosi žymuo, kraujyje atsiranda formuojantis kolagenui, sudarančiam 90 proc. kaulų masės. P1NP tyrimas leidžia nustatyti ankstyvąsias prostatos bei krūtų vėžio metastazes kauluose anksčiau negu tai įmanoma kaulų scintigrafijos metu.

Laboratorinis vėžio žymens nustatymas leidžia anksti nustatyti ligos bruožus, kurių klinikiniais, instrumentiniais, rentgeniniais (arba NMR) skenavimo metodais aptikti nepavyksta (mikrometastazės, regioninių limfmazgių įtraukimas į procesą). Laiku pradėtas šių metastazių gydymas pooperaciniu periodu gali būti svarbus išgyvenamumo pagerinimo veiksnys.

Kodėl svarbu nustatyti vėžio žymenį ikioperaciniu periodu, nors piktybinio auglio diagnozė jau buvo patvirtinta atlikus histologinį tyrimą (biopsiją ar punkciją)? 

Vėžio žymenų tyrimo prasmė yra ta, kad juo siekiama nustatyti: 1) ar pašalintas visas auglys; 2) ar pavyko pašalinti visus įtartinus židinius; 3) ar, atliekant operaciją, nebuvo nediagnozuoto ligos išplitimo, nesurasto kitais, ne laboratoriniais tyrimo metodais.

Kaip kinta vėžio žymens koncentracija kraujyje po chirurginio naviko pašalinimo?

Sėkmingai pašalinus naviką, vėžio žymens koncentracija kraujyje turi pradėti greitai mažėti. Taip yra tuo atveju, jeigu: 1) pašalintas visas vėžys, 2) ligoniui prieš operaciją vėžio žymens kiekis, nustatomas kraujyje, buvo padidėjęs. Daliai ligonių prieš operaciją vėžio žymuo nebūna padidėjęs. Dauguma navikų pooperaciniu periodu dar gydoma pagalbine chemoterapija. Šio gydymo metu vėžio žymens koncentracija kraujyje dar papildomai mažėja, tačiau tik tuo atveju, jeigu visas navikas (arba bent didžioji jo dalis) buvo pašalinti operacijos metu. Jeigu, praėjus kuriam laikui po operacijos, vėžio žymens koncentracija dar labiau padidėja negu buvo iki operacijos, tuomet tai rodo, kad vystosi metastazinis procesas.

Iki kokios reikšmės po operacijos turi sumažėti laboratorinis vėžio žymuo kraujyje, jeigu taikomas chirurginis ir pooperacinis chemoterapinis gydymas? 

Sumažėjus piktybinio auglio masei organizme, turi mažėti ir žymens koncentracija kraujyje. Taip yra todėl, kad vienintelis audinys, kuris sintetina vėžio žymenį, yra auglio audinys. Tik pašalinus naviką ir keletą mėnesių po operacijos taikant chemoterapiją žymens koncentracija kraujyje turi mažėti. Mažėjimas gali užtrukti iki pusės metų, priklauso nuo to, kaip greitai iš kraujo pašalinamas vėžio žymuo (turi reikšmės žymens skilimo pusperiodis), ir nuo chemoterapijos schemos. Kartais vėžio žymens koncentracija kraujyje gali sumažėti iki nulio. Tai gero atsako į gydymą ženklas. Jeigu, taikant chemoterapijos kursą, žymens koncentracija mažėja, tai yra netiesioginis požymis, rodantis, kad pasirinkta gydymo schema yra efektyvi. Žymens koncentracijos didėjimas, jei anksčiau ji buvo sumažėjusi, – blogas prognostinis požymis ir nepageidaujamas reiškinys. Taigi vėžio žymens reikšmių svyravimas normos diapazone, skirtingai nuo kitų laboratorinių žymenų svyravimo normos diapazone, yra svarbus ligos klinikinis požymis.

Ką reiškia, jeigu po operacijos vėžio žymens koncentracija ne mažėja, bet didėja? 

Vėžio žymens koncentracijos didėjimas po operacijos rodo, kad liga progresuoja. Taip gali būti, jeigu: 1) nepavyko visiškai pašalinti piktybinio auglio, 2) piktybinis auglys buvo visiškai pašalintas, bet nebuvo rasta išplitusių metastazių (mikrometastazių). Prieš padarant tokią išvadą reikia būti tikram, kad vėžio žymens matavimai abu kartus buvo atlikti ta pačia technologija. Vėžio žymens didėjimas rodo, kad liga labai progresavusi (III-IV stadijos). Kai kurie autoriai rekomenduoja pradėti chemoterapiją remiantis vien tik laboratorinio tyrimo duomenimis, jeigu toks gydymas ir nebuvo planuotas (nerandant jokių instrumentinių ar kitų metastazinio proceso įrodymų). Kita vertus, didelės žymens reikšmės turėtų paskatinti toliau ieškoti neatrastų židinių. Kartais pavienė metastazė taip pat gali būti pašalinta papildomos chirurginės intervencijos būdu. Jeigu po šio papildomo pašalinimo vėžio žymens koncentracija mažėja, gydoma teisingu būdu. Keletas publikacijų skelbia itin gerus rezultatus, gautus šalinant pavienę metastazę, pavyzdžiui, kepenyse.

Ką reiškia, jeigu po operacijos vėžio žymens koncentracija būna sumažėjusi keletą mėnesių (metų), po to staiga pradeda didėti? 

Šis požymis rodo, kad įvyko vėžio recidyvas (metastazės). Šis laboratorinis požymis gali atsirasti daug dažniau negu recidyvavimą (metastazavimą) parodo kiti tyrimo metodai. Šio žymens didėjimas (jeigu anksčiau to niekada nebuvo) gali atsirasti ir praėjus keletui metų po sėkmingo chirurginio naviko pašalinimo. Neretai galima bandyti pašalinti atsiradusią solitarinę metastazę, jeigu ji būna aptinkama. Prieš pradedant ieškoti vėžio židinio svarbu, kad žymens pokytis būtų patvirtintas keletą kartų.

Kai kuriais atvejais siūloma tirti keletą vėžio žymenų. Kuriuos iš šių žymenų pasirinkti? Diagnozavus vėžį pirmą kartą, prieš jį pašalinant chirurginiu būdu gali būti naudinga ištirti visus žinomus šiam vėžiui būdingus žymenis. Tarkim, krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Diagnozavus krūties vėžį, tikslinga nustatyti abu žymenis. Dažniausiai tik kuris nors vienas būna padidėjęs. Tačiau gali būti padidėję ir abu žymenys, ir būklė, kai nepakinta nė vienas žymuo. Vėžio žymenys nėra labai specifiški vėžio rūšiai. Tačiau, jeigu vieną kartą buvo nustatytas padidėjęs kuris nors žymuo, tai jis toliau ir bus onkologinio proceso stebėsenos žymuo. Tiesiog jeigu, tarkim, buvo nustatyta, kad krūties vėžys gamina CA15-3, tai logiška tikėtis, kad po operacijos šio žymens koncentracija sumažės, o kiekvieną kartą, vėžiui atsinaujinant, šio žymens koncentracija padidės. Nors yra žinoma, kad kitų organų vėžys taip pat gamina ir CA15-3, ir CEA, šiuo konkrečiu atveju klinikinę svarbą turi tik tas faktas, kad bent vienas iš šių žymenų yra teigiamas. Vėžio žymens nustatymo svarba yra ta, kad jis leidžia stebėti pačią ligos eigą bei jos aktyvumą, atsinaujinimą, kokybišką chirurginį gydymą, bei tinkamo gydymo vaistais būdo pasirinkimą.

Ką rodo vėžio žymens specifiškumas 95 proc.? 

Toks vėžio žymens specifiškumas reiškia, kad 95 proc. sveikų asmenų šis žymuo bus neigiamas, t.y. mažesnis už pasirinktą normą. Šis faktas taip pat reiškia, kad 5 proc. sveikų asmenų šis žymuo bus teigiamas. Tai dar kartą parodo, kad: 1) absoliučios normos vėžio žymenims nėra, 2) visada reikia ikioperaciniu periodu nustatyti konkretaus individo vėžio žymens rodiklį. Antraip po operacijos gali būti neteisingai įvertinama, ar rodiklis padidėjo, ar nepakito. Vėlgi – pokytis ir normos diapazone yra svarbus.

Ką rodo vėžio žymens jautrumas 70 proc.? 

Toks vėžio žymens jautrumas reiškia, kad tyrimo rezultatai 30 proc. asmenų, sergančių šia konkrečia vėžio forma, patologijos nerodo.

Kodėl kartais laboratorinis vėžio žymuo rodo spartų ligos progresavimą, o kitais instrumentiniais tyrimais šio požymio nematyti? 

Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma – vėžys gali progresuoti tose organizmo vietose, kur sunku pamatyti navikinių ląstelių augimą instrumentiniais tyrimais. Taip pat navikas gali būti išsisėjęs mažais dauginiais židiniais, kurie negali būti aptinkami echoskopu. Tokios mažos metastazės daugiau arba mažiau pasireiškia progresuojant beveik visiems piktybiniams navikams. Nors tokių darinių aptikti instrumentiniais metodais praktiškai neįmanoma, jų suminis dydis gali būti labai nemažas. Šių metastazių suminę masę gali rodyti vėžio žymenų koncentracija kraujyje. Jos didėjimas arba mažėjimas gali rodyti, ar liga progresuoja, ar regresuoja. Antra priežastis, kodėl ligos progresavimas, nustatomas instrumentiniais ir laboratoriniais tyrimais, skiriasi, yra tas, kad instrumentiniai tyrimai ne visada gali tiksliai įvertinti piktybinio naviko dydį, jo progresavimo mastą. Tarkim, kepenų sonografinio tyrimo metu matoma, kad mazgas yra 8 mm dydžio, po metų tas pats mazgas yra 10 mm dydžio. Padaroma išvada, kad šis mazgas praktiškai nepadidėjo, nors tam pačiam ligoniui nustatyta vėžio žymens koncentracija per tą patį metų laikotarpį padidėjo net du kartus. Tokiais atvejais klaidingai laikoma, kad vėžio žymens koncentracijos pokytis yra mažiau tikslus nei sonografinis tyrimas. Jeigu atidžiai bus įvertinta, paaiškės, kad 10 mm rutulio formos mazgas yra beveik du kartus didesnis už 8 mm rutulio formos mazgą. Kažkodėl kartais nepaisoma, kad navikinio mazgo dydis priklauso nuo diametro trečiojo laipsnio. Šiuo atveju 10 mm diametro ir 8 mm diametro kubų santykis yra 10: 5,12, t.y. apie du kartus. Verta prisiminti, kad: 1) naviko mazgas gali būti ne rutulio formos, tuomet ši paklaida gali būti dar didesnė, 2) 1 mm ir didesnė paklaida sonografinio tyrimo metu, ypač matuojant skirtingais prietaisais, yra dažnai pasitaikantis reiškinys. Todėl tas faktas, kad vėžio žymuo parodo suminę naviko masę organizme, yra svarbus požymis vertinant gydymo eigą. Išvada, kad navikas nuo 8 mm iki 10 mm per metus „praktiškai neprogresavo”, yra klaidinga. Ir sonografinis, ir juo labiau laboratorinis tyrimas rodo, kad navikas sparčiai didėjo (jo masė padidėjo du kartus), ir reikia skubiai keisti chemoterapijos schemą.

Ar vėžio žymens panaudojimas gali atstoti visus kitus tyrimo metodus siekiant anksti išaiškinti ligos recidyvą?

Ne, laboratorinis vėžio žymens tyrimas negali atstoti kitų tyrimo metodų. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vieni kitus papildo. Pirmą kartą žmogui diagnozuoti vėžio pagal vėžio žymenį negalima. Gali būti taip, kad jei sveikam žmogui vėžio žymuo padidėjęs, tai gal tą žymenį gamina visai ne piktybinės ląstelės. Atsakyti į šį klausimą galima atlikus histologinį tyrimą (biopsiją, punkciją, citologiją). Ir atvirkščiai – jei tiriamajam pirmą kartą kokio nors vėžio žymens nėra, tai nereiškia, kad jis neserga vėžiu, tiesiog gal tuo konkrečiu atveju negaminamas šis žymuo. Kiekvienam sveikam žmogui atlikti vėžio žymens tyrimus yra per brangu. Išimtys gali būti šie vėžio žymenys: PSA (prostata) ir Ca 125 (kiaušidžių).

Kai kuriose valstybėse profilaktinė patikra taikoma nustatant PSA sveikiems pagyvenusio amžiaus vyrams, tai leidžia anksti nustatyti prostatos vėžį. Klaidingai pasirinkus vėžio žymens indikacijas, galima ligoniui ir pakenkti. Pavyzdžiui, radus mazgą krūtyje, būtina pirmiausia ištirti jį histologiškai, o ne naudojant vėžio žymenis. Neigiama vėžio žymens reikšmė šiuo atveju dar nereiškia, kad nėra naviko metastazių arba recidyvo.

Būna atvejų, kai navikas ryškiai anaplastiškas ir mikroskopinis tyrimas nerodo jo histogenezės, o tai gali būti svarbu sudarant gydymo planą. Arba randama metastazių kauluose, nenustačius pirminio naviko. Tokiais atvejais diagnozuojant gali padėti vėžio žymenų nustatymas.

Ar ne geriau būtų pasinaudoti histologiniu tyrimu norint diagnozuoti piktybinio proceso recidyvą (metastazę) ? Kam dar reikia papildomai nustatyti vėžio žymenį kraujyje? 

Norint histologiškai diagnozuoti piktybinio proceso metastazavimą, reikia tiksliai žinoti vietą, kurioje ši metastazė vystosi. Be abejo, histologinis tyrimas daug patikimiau gali patvirtinti recidyvą arba metastazę. Tačiau histologinis tyrimas turi ir trūkumų. Histologinio tyrimo negalima atlikti, jeigu: 1) nežinoma organizmo vieta, iš kurios reikia paimti biopsiją, 2) nežinomas tikslus laikas, kada jau reikia ieškoti recidyvo. Šiuo atveju tai, kad vėžio žymenį galima bet kada nustatyti iš kraujo, yra privalumas. Vėžio žymens koncentracijos didėjimas kraujyje gali paskatinti ieškoti židinio arba paskatinti neaiškų židinį ištirti histologiškai ir t.t. Gali būti, kad naujai atsiradusį mazgą galima operuoti.

 

Parengė Elvyra Vaičiulienė, VUOI Vėžio žymenų ir hormoninių tyrimų grupės medicinos biologė. Gydymo menas, www.medicine.lt informacija 




Artimiausi renginiai

Per savo gyvenimą vėžio diagnozę išgirs 1 iš 2 asmenų, 1 iš 3 to gali išvengti, pasirinkęs tinkamą gyvenimo būdą

 2017 m. kovo 6 d. visoje Lietuvoje JCDecaux stenduose pasirodė plakatai, viltingo pavasario spalvomis skelbdami POLA inicijuotos socialinės iniciatyvos pradžią. Ši iniciatyva, visų pirma, yra skirta priminti į tikslines amžiaus grupes patenkantiems asmenims, jog svarbu laiku pasitikrinti sveikatą pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos bei...



©2013 POLA. Visos teisės saugomos.