Radioterapija | POLA

Radioterapija


Ką turime žinoti apie radioterapiją (švitinimą)? 

„Ar žinote, kad radioterapija gydomi ketvirtadalis visų onkologinių ligonių ir jie visai nėra pavojingi visuomenei, ir tuo labiau – nepraleidžia tolimesnio gyvenimo uždaryti specialiuose kambariuose?” – šypsosi radioterapija gydyti žmonės. Norėdami sugriauti tam tikrus mitus apie radioterapiją, norime Jus supažindinti su šiuo gydymo būdu.

radiotherapy.jpgRadioterapija arba švitinimas – vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas, tačiau ne visiems vėžio tipams šis gydymo būdas tinka.
Kokia būna radioterapija?

Radioterapija atliekama dviem būdais:  vidinis švitinimas (brachoterapija) ir išorinė arba  sisteminė radioterapija.

  • Brachoterapijos metu švitinimo priemonė priglaudžiama prie naviko arba įleidžiama į jo audinius. (Gydymas skystaisiais radioizotopais taip pat priklauso šiam radioterapijos būdui, tik skystieji radioizotopai sušvirkščiant pacientui į veną ar sugirdomos jų kapsulės. Šiuo atveju, gydomas žmogus tampa “radioaktyvus” – jam negalima būti šalia kitų žmonių).
  • Išorinės radioterapijos metu, gydymo priemonės yra nutolusios nuo naviko ir švitinamos kūno dalies tam tikru atstumu.

Radioterapinio gydymo būdą ir trukmę nustato jūsų gydytojas, atsižvelgdamas į vėžio tipą, išplitimą ir jūsų bendrą savijautą.

Šalutinis poveikis

Šalutinis radioterapijos poveikis kiekvienam ligoniui gali pasireikšti skirtingai. Tačiau  yra keletas bendrų ir dažniausiai pasireiškiančių reiškinių:

  • nuovargis,
  • odos pakitimai,
  • apetito praradimas,
  • lytinio gyvenimo  sutrikimai.

Kada prarandamas apetitas?

Apetitas dažniau prarandamas tada, jeigu švitinama stemplės, krūtinės, pilvo sritys. Kol jums atliekama radioterapija, specialistai pataria vagyti lengvai virškinamą maistą, rinktis daržovių ir vaisių patiekalus.

Kodėl jaučiate nuovargį? 

Jūsų organizme radioterapijos metu atsiranda laisvaisvųjų radikalų, į kuriuos organzimas reaguoja ir kovoja. Dėl šios priežasties jūs jaučiate nuovargį ir silpnumą. Kartais nuovargis neišnyksta dar keletą savaičių ar mėnesių pasibaigus gydymui. Radioterapijos metu, veikiama ir kraujo sandara. Jonizuojantieji spinduliai slopina kaulų čiulpus, gaminančius kraujo kūnelius – leukocitus, eritrocitus, trombocitus.

Ypač reaguoja baltuosius kraujo kūnelius – leukocitus gaminanti kaulų čiulpų dalis. Pasireiškia leukopenija, t. y. leukocitų kiekio kraujyje sumažėjimas.

Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, išryškėja mažakraujystė. Tuomet gydomas radioterapija žmogus  jaučia didesnį nuovargį ir silpnumą.

Sumažėjus trombocitų kiekiui, pasireiškia trombocitopenija. Tuomet atsiranda kraujavimo pavojus iš gleivinių, nuo menkų traumų atsiranda mėlynės. Kraujo pakitimai būna ryškesni, kai į švitinamų sričių apimtį įeina krūtinkaulis, stuburkauliai, dubens kaulai.

Švitinimo metu jums turi būti nuolat atliekami kraujo tyrimai ir esant reikalui skiriamas atitinkamas gydymas. Todėl būtinai fiksuokite jus varginančius reiškinius ir apie juos praneškite jūsų gydymo eigą prižiūrinčiam gydytojui.

Kas atsitinka spindulių paveiktai odai?

Kartais švitinimo metu parausta švitinamų sričių oda – panašiai, kaip nuo saulės, ji niežti, pleiskanoja. Odos reakcija prasideda 3-4 švitinimo savaitę. Jautresnė šviesiaplaukių ir šviesiaodžių žmonių oda. Juodbruvių oda reaguodama į spindulius dar labiau patamsėja. Daliai pacientų odos reakcijos nebūna visai. Gydytojas radioterapeutas, esant reikalui, paskiria atitinkamus tepalus, rekomenduoja kaip prižiūrėti odą.

Spindulinio gydymo metu nepatariama būti saulėje, maudytis karštoje vonioje, saunoje, švitinamos srities odą trinti, masažuoti, skusti, tepti spiritu, kvepalais, dezodorantu, kremu ar kitomis aštriomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja ilgą laiką ir po gydymo.

Spindulinio gydymo metu rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto (medvilnės, lino)  apatinius drabužius; jei dienos saulėtos, patartina nešioti skrybėlę; jei švitinama galvos ar kaklo sritis, reikėtų vengti vėjuoto oro.

Negalima pamiršti, kad ilgai būnant karštoje saulėje jos spinduliai ir per plonus medvilninius marškinius gali pakenkti švitintos srities odai.

Nuplikimas

Taikant radioterapiją, nuplinka tik ta vieta, kuri pakliūna į švitinimo lauką, tačiau tai laikina, vėliau plaukai atauga.

Radioterapijos įtaka seksualiniam gyvenimui

Moterims

Dėl piktybinių navikų radioterapijos moterys lieka vaisingos, jos gali pastoti, nebent radioterapija buvo taikyta į mažąjį dubenį ir buvo apšvitintos kiaušidės. Radioterapiją praeityje patyrusios moterys pagimdo sveikus, be apsigimimo požymių vaikus. Rekomenduojamapirmuosius dvejus metus po radioterapijos nepastoti.  Išorinė ar vidinė mažojo dubens organų radioterapija paveikia kiaušides – laipsniškai po kelių mėnesių išsivysto menopauzė. Moteris jaučia karščio bangų antplūdžius, gali sutrikti miegas, sausėja oda, makštis, atsiranda diskomfortas lytinių santykių metu. Dėl to moterys, ypač jaunesnio amžiaus, labai išgyvena. Priklausomai nuo piktybinio naviko tipo gali būti paskirta pakaitinė hormonų terapija (PHT). Kartais, kai mažąjį dubenį jaunoms moterims tenka švitinti dėl tokių onkologinių ligų kaip limfomos, prieš švitinant atliekama kiaušidžių pakėlimo operacija, t. y. kiaušidės patraukiamos iš būsimojo švitinimo lauko ribų. Po makšties srities radioterapijos gali susiaurėti makštis. Reguliarus seksualinis gyvenimas padeda išvengti makšties susiaurėjimo. Skiriami tepalai makščiai.

Vyrams 
Vyrams dėl piktybinių navikų radioterapijos gali susilpnėti lytinis potraukis, laikinai sutrikti erekcija jau vien dėl to, kad kamuoja nežinia dėl ligos baigties ir ateities. Tuo metu vyrai neretai jaučiasi pavargę galvoti apie seksualinį gyvenimą.  Jei dėl šlapimo pūslės ar prostatos vėžio radioterapija taikyta į mažąjį dubenį, nuo gydymo praėjus keliems mėnesiams ar metams gali pasireikšti impotencija. Apie šiuos dalykus reikia kalbėtis su urologu. Vyrai, kuriems radioterapijos metu buvo apšvitintos sėklidės, lieka nevaisingi.

Parengta pagal: Cancer.about.com, Vilniaus universiteto onkologijos instituto informaciją.

Dėkojame www.iveikliga.lt už dalinimąsi informacija.




Artimiausi renginiai

Per savo gyvenimą vėžio diagnozę išgirs 1 iš 2 asmenų, 1 iš 3 to gali išvengti, pasirinkęs tinkamą gyvenimo būdą

 2017 m. kovo 6 d. visoje Lietuvoje JCDecaux stenduose pasirodė plakatai, viltingo pavasario spalvomis skelbdami POLA inicijuotos socialinės iniciatyvos pradžią. Ši iniciatyva, visų pirma, yra skirta priminti į tikslines amžiaus grupes patenkantiems asmenims, jog svarbu laiku pasitikrinti sveikatą pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos bei...



©2013 POLA. Visos teisės saugomos.